Pajūrio ateitis - dirbtiniai paplūdimiai

Krantotvarka

Įgyvendinant prieš dvejus metus parengtą krantotvarkos projektą numatoma pirmiausia skirti lėšų Palangos kranto sausumos ruožui pamaitinti smėliu.

Krantotvarkininkai, atsižvelgdami į pasaulinę patirtį, neatmeta galimybės, jog anksčiau ar vėliau Lietuvos paplūdimiai taps dirbtiniai. Anot jų, atvežtiniu smėliu paplūdimius maitina Italija, Vokietija, Olandija ir kitos šalys, dirbtiniai esantys net patys garsiausi pasaulio paplūdimiai, tokie, kaip Majamis Floridoje.

Vakar į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją atvykę krantotvarkos specialistai jau atsivežė ir Aplinkos ministerijos bei Aplinkos apsaugos projektų valdymo agentūros pasirašytą sutartį, pagal kurią iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų krantų problemoms spręsti skiriama 5,6 mln. litų.

Anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, po neseniai praūžusio uragano krantotvarkos programa turėjo būti šiek tiek pakoreguota. Vakar dar svarstę, kokie darbai turėtų būti prioritetiniai, specialistai nutarė pirmiausia tvarkyti labiausiai pažeistą teritoriją - Palangos paplūdimio ruožą nuo jūros tilto iki Birutės kalno. Dviejų kilometrų sausumos ruožui pamaitinti reikės apie 210 tūkst. kubinių metrų smėlio, o jūrai - apie 320 tūkst. kubinių metrų.

Smėliui, kuris bus pilamas sausumos ruože, vežti skiriama apie 700 tūkst. litų. Šiuos darbus turės koordinuoti apskrities viršininkė Virginija Lukošienė.

Pasak L. Budrio, dar neaišku, kada šie darbai bus pradėti, nes reikės skelbti atvirą viešųjų darbų pirkimo konkursą. Vis dėlto tikimasi paplūdimius smėliu pamaitinti iki vasaros sezono pradžios.

Anot Biologijos ir geografijos instituto atstovo Gintauto Žilinsko, nors dėl paplūdimių maitinimo smėliu pasigirsta kritikos ir abejonių, ar šie darbai padės, šioje srityje jau esama patirties.

"Apie 1986 metus ties Kunigiškėmis jau buvo smėliu pamaitintas vieno kilometro ilgio paplūdimio ruožas. Ten jo išpilta apie 7 tūkst. kubinių metrų, ir jis "atlaikė" iki šiol", - pabrėžė G. Žilinskas.

Pasak specialistų, dabar lėšos bus perskirstytos ir Kuršių nerijai jų teks mažiau, nes ten patirti nuostoliai yra mažesni nei Palangoje. Kuršių nerijos krantams daugiau lėšų planuojama skirti ateinančiais metais, įgyvendinant antrąją ES fondų finansuojamo projekto dalį.

Nepaisant prieštaringo mokslininkų vertinimo, Palangoje apsaugoti krantams jau pradėta statyti akmenų buna, kuriai iš šalies biudžeto skirta 1,5 mln. litų. Buna turėtų būti apie 166 metrų ilgio. Anot L. Budrio, darbai turėtų būti baigti per tris keturis mėnesius - iki vasaros sezono pradžios.

Beje, tvirtinama, jog uraganas "Ervinas" paplūdimiams padarė net 15 kartų mažiau žalos nei "Anatolijus" - per pastarąjį buvo iš viso nuplauta apie 3,9 mln. kubinių metrų, o po "Ervino" žemyninė dalis neteko apie 400 tūkst. kubinių metrų smėlio. Kuršių nerijai padaryta žala šįkart taip pat nebuvo labai didelė.

Smėlį į jūrą ties Palanga, anot L. Budrio, savo sąskaita turėtų vežti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Kadangi jau kilo žvejų nepasitenkinimas dėl to, jog gilinant uosto akvatoriją, kasant smėlį ir pilant į mokslininkų nurodytas vietas, jiems uždrausta žvejoti, svarstoma galimybė žvejams kompensuoti patiriamus nuostolius.

Anot L. Budrio, pirminiais skaičiavimais, žvejams turėtų būti skiriama apie 70 tūkst. litų, o tai visos valstybės mastu esanti nedidelė suma.

"Kreipsimės į šalies Vyriausybę ir prašysime skirti lėšų kompensacijoms iš rezervinio fondo. Kol kas neaišku, kiek tiksliai reikės pinigų, nes kompensacijos bus skiriamos tik už tinkamas žvejoti dienas, kai bus pilamas smėlis. Jeigu dėl gamtinių sąlygų tokią dieną žvejoti ir taip nebus įmanoma, kompensacijos nebus skiriamos", - sakė L. Budrys.

Giedrė NORVILAITĖ