Stichijos belaukiant
Pamario gyventojai gyvena potvynio laukimo nuotaikomis. "Vakarų ekspreso" žurnalistams apsilankius Rusnėje, čia teko išgirsti įvairiausių kalbų: nuo spėjimo, kad potvynio šiemet apskritai nebus iki nekantravimo, kada gi pagaliau išsilies upės - esą kuo didesnis potvynis, tuo daugiau "eina" stintų.
Pasak kai kurių rusniškių, spėlioti, kada prasidės potvynis, tai tas pats, kas burti iš kavos tirščių. Šiuo metu vanduo pamaryje vietomis tai pakyla, tai nuslūgsta. Kita "spėlionė" - ar didelio potvynio šiemet tikėtis.
Vis dėlto Rusnės gyventojai kalba, kad potvynis turėtų prasidėti antroje šios savaitės pusėje - ketvirtadienį arba penktadienį. Ankstesniais metais tokiu pat metu daugelis vietų jau būdavo apsemtos.
Pasak Rusnės hidrometeorologijos stoties stebėtojo Arvydo Švagždžio, dabar už 20-30 kilometrų nuo Rusnės prasidėjęs ledonešis miestelį turėtų pasiekti po trijų dienų.
"Ties Rusne, kur Nemunas skiriasi į Atmatą ir Skirvytę, vandens lygis pasiekė 268 centimetrus (kritinė riba - 270 cm). Kol kas vanduo kyla po 2-3 centimetrus kasdien", - sakė stebėtojas. - Pas mus nebus taip, kaip Čekijoje, tačiau Rusnės gyventojams nuo to negeriau".
Prieš kelias dienas vanduo jau buvo užliejęs Kintų kelio ruožą važiuojant nuo Sakučių kaimo. Vietos gyventojai pasakojo, kad vanduo netgi skverbėsi pro pravažiuojančio autobuso apačią. Dabar ji šioje vietoję nuslūgo.
Didelio potvynio nebus?
Pasak A. Švagždžio, šiemet didelio potvynio nereikėtų tikėtis. Ruduo buvo sausas, upeliai seklūs, o žiema buvusi šalta, tad drėgmė susigėrė į gruntą.
Išvengti didelio potvynio šiemet tikisi ir Rusnės gyventojai. Nors žiemą jie būgštavo dėl aukštai pakilsiančio vandens, tačiau šaltas pavasaris baimę išsklaidė. Didesnio potvynio būtų galima tikėtis nebent tuo atveju, jei smarkiau palytų.
Rusnės bendruomenės tarybos pirmininkas Petras Lengvinas minėjo, kad Minijoje vanduo jau buvo pakilęs virš metro, tačiau situacija vėl stabilizavosi.
Anot bendruomenės pirmininko, trumpo potvynio bet kuriuo atveju reikėtų tikėtis, nes, kaip rodo patirtis, ledai vis tiek kur nors susigrūda ir nebūna, kad ramiai išplauktų.
Rusnės seniūnas Voitiechas Deniušas apgailestavo, kad ledai mariose dar neišlaužyti. Seniūnas net neabejojo, kad užlies kelius, tačiau vanduo esą neturėtų labai aukštai pakilti.
Žvejai džiaugiasi
"Šiemet potvynis - ramus, nes nėra pavasarinių vakarinių vėjų, kurie sulaužytų ledą. Kuršių marių ledas storas, dar nesulaužytas, nors žvejai pasakojo, kad už Naikupės žiočių išlipti nebeišeina, ledai jau lūžinėja", - pasakojo seniūnas.
Anot V. Deniušo, pačioje Rusnėje potvyniai retai sukelia nepatogumų. Rusniškiams keblumų kyla tik tuo atveju, jei pučia stiprūs vakariniai vėjai, aukštai pakyla vandens lygis arba staigiai atšyla. Didesnis potvynis, kai pravažiuoti galėjo tik didžiuliai traktoriai, buvęs prieš 11 metų.
Seniūnas pasakojo, kad kai kurie rusniškiai potvynio laukia su džiaugsmu: žvejai išsiruošia gaudyti stintų. Jau ir šiomis dienomis, pasirodžius pirmosioms stintoms, uostelyje "tiršta" žvejų. Kuo didesnis potvynis, tuo esą daugiau stintų.
Ramu vakar buvo ir Žalgirių, Pelkininkų kaimuose. Pastarajame gimęs ir augęs Valteris Valenčius apskritai nuramino, esą be reikalo žmonės potvyniu gąsdinami: "Potvynio šiemet nebus, o išplaukę ledai taip ramiai ir nusės", - įsitikinęs V. Valenčius, prisimenantis, jog būdavo pavasarių, kai ir namuose su guminiais tekdavo braidyti.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą