Papuošime Klaipėdą ne tik tvoromis ir tinklais.

Atsistokime prie Biržos tilto, ten, kur liepos 31 dieną žadama atstatyti XIX a. informacinį stulpą, ir pasidairykime, kuo puošiasi gimtoji Klaipėda, belaukdama tuoj tuoj sukaksiančio garbingo jubiliejaus. Kad ir kaip besistengtum įžvelgti tik tai, kas gera ir gražu, akys vis vien krypsta į nebaigtus - ir, griečiausiai, nesibaigsiančius - darbus.
Ne tik žurnalistai, bet ir redakcijos kompiuteriai jau žagsi, kai bandoma eilinį kartą apgiedoti didžiausią Klaipėdos centro pūlinį - "Baltijos" ekskinoteatrą. Kol didžiai gerbiamas ne klaipėdietis savininkas su klaipėdiečiais valdininkais vieni kitiems į barzdas spjaudo, nebeišsiaiškindami, kas kokiom sąlygom įsigijo bei perdavė turtą, net gėlelės nuo griuvėsius juosiančios, atsiprašant, tvoros pasitraukė. Niekur nedingsi - aišku, kad visas šis grožis džiugins ir klaipėdiečius, ir svečius netgi itin garbingo jubiliejaus dienomis.

Džiugins tvoromis

Dar vienas nuo Biržos tilto atsiveriantis grožis - didžiai paslaptinga Dangės gatvės penkioliktąjį namą juosianti tvora. Kiek beteko prošal eiti ar važiuoti, už tvoros jokio judėjimo nematyti, tik vėjelyje plaikstosi rudenį primenantis voratinklis su kamputyje besiilisinčiu tingiu, sočiu voru kryžiuočiu. Jokios informacijos, kam priklauso tvora ir už jos esančios gėrybės, kas čia turėtų būti bei dirbti nerasta.
Pasirodo, pastato rekonstrukciją vykdo bendrovė "Gargždų statyba", ir pagrindiniai darbai kol kas vyksta "užpakalinėje" pusėje. Pasak Statybos departamento direktoriaus Juozo Baltuonio, kol kas triūsiama prie žemės darbų, ruošiamasi tvirtinti pamatus - pastatas paaugsiąs dar dviem aukštais. Rudeniop ketinama "persikelti po stogu", o tvora išnyksianti tik kitų metų pavasarį. Iki miesto jubiliejaus rangovai esą įpareigoti tvorą patraukti arčiau pastato (platesnės teritorijos reikėjo poliakalei įvažiuoti) bei pasirūpinti jos estetiniu vaizdu.
Kranas prie "Viktorijos" viešbučio kaip sustingo, taip ir tebestovi. Gal kam ir gražu "celofanais" aptrauktas fasadas, tačiau esama nuomonės, jog "nesupakuotas" viešbutis tiek svečiams, tiek prošal zujantiems miestiečiams būtų mielesnis. Norėdami sužinoti, kada "Viktorija" sušvis visu dailumu, užsukome į direktoriaus kabinetą ir užtikome prie brėžinių beposėdžiaujančius keturis garbius vyrus. Jie patikino, kad iki miesto jubiliejaus, deja, viskas bus taip, kaip yra. Darbai pajudėsią tik išsprendus finansavimo klausimus, o naujas stiklinis viešbučio stogas saulėje sušvisiąs po metų.

Žaliais tinklais aprišime...

Triūsia darbininkai ir Mažvydo alėjoje. Vakar dieną pamanėme, kad visus redakcijoje apniko masiniai "gliukai" - tiesiog savo akimis negali patikėti, kad prie didžiausios Klaipėdos centre esančios "bomžų" rezidencijos H. Manto 7 prasidėjo darbai. Nuo miazmų bei aromatų svaigstantys vyrukai (kažkodėl iš Panevėžio - matyt, klaipėdiečiai nesiryžo ten nagų kišti) statė skardos tvorą ir tempė lynus, ant kurių kabinami žali tinklai pridengs "niakokį vaizdelį" nuo miestiečių ir svečių akių.
Tiesiai priešais - dar vieni žali tinklai iškabinti. Pasak UAB "Kelmeda" darbų vykdytojo Vaido Vaičaičio, jie tiesiog privalą darbus baigti iki švenčių, o tiksliau - iki liepos dvidešimt šeštosios. Po rekonstrukcijos padidėjusioje patalpoje su nauju įėjimu iš Mažvydo alėjos ir didžiulėmis H. Manto gatvėn žvelgsiančiomis vitrinomis įsikurs nauja "Utenos trikotažo" parduotuvė, kurios savininkai jau kitą savaitę žada Klaipėdon atgabenti pačias naujausias prekes.

Laimingasis tryliktas numeris

Jeigu tarpu žaliųjų tinklų atsistoję pažvelgsite tolyn į Mažvydo alėją, išvysite šalia Santuokų rūmų sarmatlyvai kyšančią dar vieną tvorą. Tik priėję artyn nenusigąskite: ten, kur anksčiau būta tryliktuoju numeriu pažymėto S. Šimkaus gatvės namo, nėra nieko. Netgi benamių kastoje blogą vardą turėjęs namas - sako, jame vaidendavęsi - bus atstatytas nuo pačių pamatų. Ir ne tik atstatytas.
Kaip "Vakarų ekspresui" sakė projekto autorius architektas Gintaras Čičiurka, paties namo istorija gan įdomi: jis statytas tris kartus. 1904-aisiais čia iškilo vieno aukšto namas su dvišlaičiu stogu. Vėliau per du kartus jis išaugęs iki tokio, kurį dar buvo galima pamatyti pavasarį. Prieš nusprendžiant namą perstatyti, atlikta daug įvairiausių žvalgomųjų tyrimų, kurių metu nustatyta ir tai, kad pastato konstrukcijos esančios silpnos, rekonstrukcijos galinčios neatlaikyti.
Derinant projektą su paminklotvarkos bei kultūros paveldo specialistais, nuspręsta atkurti į S. Šimkaus gatvę žiūrintį fasadą. Projektuojant trijų / dviejų aukštų su terasa priestatą, beveik sieksiantį Santuokų rūmus, iškilo uždavinys: kaip suformuoti vieno fasado architektūrą ir naująją į aikštę atsiveriančią išklotinę. Miesto užstatymo Taryboje buvo pasiūlyta padidinti kontrastą tarp atstatomos istorinės ir visiškai naujos pastato dalies. Pasak pono Čičiurkos, tada architektams "atsirišusios rankos", buvo galima drąsiau ieškoti plastinės architektūros sprendimų ir pagalvoti apie - gal būt - kada nors būsiančios Rotušės aikštės formavimą. Toji mintis projekte realizuota: visiškai pakeistas fasado įvaizdis, skirtingai išdėstomos langų angos, žaidžiama atsikišusiomis plokštumomis, kurias ketinama supinti iš skirtingų spalvų,- fasadas tapsiąs savotišku pano. Seno ir naujo jungtis bus pabrėžiama tonuoto stiklo laiptinėmis bei tokios pat medžiagos erkeriu į S. Šimkaus gatvę atsisukusiame fasade.
Dviejuose pastato aukštuose įsikurs biurai, trečiajame turėtų būti tarnybinis butas. Kadangi išliks vidinis kiemelis, jame įsikurs automobilių stovėjimo aikštelės, didelė veja. Į naują administracinį pastatą būsimieji šeimininkai ketina įsikelti dar šiais metais.

Vietoj mugės - bankas

Masinių šokių aikštele švenčių dienomis turėsiančioje pavirsti Lietuvininkų aikštėje taip pat verda darbas. Ten, kur sovietmečiu būta kavinės "Jūratė", o prasidėjus mugių bumui buvo įsikūrusi tuo pačiu vardu (ak, kiek pažįstamų Jūračių dėl to plūdosi!) vadinta prekyvietė, vyksta didelė ir rimta rekonstrukcija - šiose patalpose įsikurs "Sampo" banko Klaipėdos filialas.
Kauniečių architektų paruoštą projektą įgyvendina UAB "Ranga". Pasak bendrovės direktoriaus Arvydo Juozaičio, buvo planuota, kad iki švenčių pastatą juosiančių tvorų neliks, tačiau gegužės mėnesį pradėję darbus statybininkai susidūrė su gan rimta problema. Kai kurias 1959 metais statyto namo konstrukcijas reikia stiprinti, nes visos vidinės bei išorinės sienos būsimose banko patalpose griaunamos, ir toji pastato dalis turės laikytis ant kolonų. Pasirodo, projektuotojai buvo per geros nuomonės apie pastato būklę, ir tik pradėjus darbus "išlindo" kai kurios jų klaidos. Dabar ekspertai skubiai atlieka papildomus skaičiavimus, o "Rangos" vyrai pasiryžę, tik gavus leidimą, kuo skubiau kibti į darbą, kad iki miesto jubiliejaus į Lietuvininkų aikštę žiūrėtų ne tvora, o didžiuliai banko filialo langai. Vakar ponas Juozaitis patikino, jog darbai jau atnaujinti.