Rezonansas
Vakar Seimo narių daugumai pritarus itin nepalankioms prezidentui laikinosios parlamentinės komisijos išvadoms, jau šiandien turėtų būti pradėti rinkti parašai Rolando Pakso apkaltai inicijuoti.
Seimo kuluaruose kalbama, jog šiai procedūrai ketina pritarti ne tik opozicinių, bet ir valdančiąją daugumą sudarančių frakcijų nariai.
Neoficialiai tvirtinama, jog ruošiamame dokumente apkalta bus inicijuota dėl prezidento priesaikos sulaužymo, Konstitucijos pažeidimo ir įtarimų padarius nusikaltimą. Tai visi trys galimi kaltinimai, dėl kurių įmanomas apkaltos procesas.
Prezidentui neatsistatydinus, teisininkų nuomone, šalies vadovo apkaltos procesas būtų precedento neturintis atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Socdemai gavo "stogą"
Nors po galimas grėsmes valstybės saugumui tyrusios komisijos išvadų paskelbimo prezidentą atsistatydinti ragino ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, ir premjeras Algirdas Brazauskas, šalies vadovas Rolandas Paksas pasiryžęs savo posto nepalikti.
Pirmadienį laikinajai komisijai nusprendus, jog R. Paksas buvo ir yra pažeidžiamas, o tai sudaro grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, Seimo frakcijose atsirado daugiau deputatų, nusiteikusių ne prezidento naudai.
Kadangi apkaltai inicijuoti tereikia 36 parlamentarų pritarimo, o šalies vadovui atstatydinti - net 85 iš 141 (dabar - 137) parlamentarų, didžiąja dalimi prezidento likimas priklauso nuo valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos frakcijos apsisprendimo.
Paraginti socialdemokratų lyderio premjero A. Brazausko, jo bendrapartiečiai Seime gavo politinio vado "stogą" ir į galimybę pradėti R. Pakso apkaltą ėmė žvelgti ryžtingiau.
Taip, turint ne tik A. Paulausko vadovaujamų Socialliberalų frakcijos Seime, opozicijoje esančių liberalcentristų bei konservatorių, bet iš dalies ir daugumą parlamente sudarančių socdemų netiesioginį pritarimą, vakar Seime imta ruošti R. Pakso apkaltos inicijavimo dokumentas.
Remsis Konstitucijos pažeidimais
Apkalta prezidento, Seimo narių ir aukščiausiųjų instancijų teisėjų atžvilgiu įmanoma trimis atvejais - kuomet pareigūnas šiurkščiai pažeidžia Konstituciją, sulaužo priesaiką (prezidento ar Seimo nario) ir yra įtariamas padaręs nusikaltimą.
"Vakarų ekspreso" žiniomis, R. Paksui apkalta bus inicijuojama dėl visų trijų kaltinimų.
Konstituciją šalies vadovas galėjo pažeisti išimties tvarka ir, kaip rašoma laikinosios komisijos išvadose, itin skubotai suteikęs Lietuvos pilietybę R. Pakso dosniausiam rėmėjui Jurijui Borisovui.
Taip pat Konstitucija galėjo būti pažeista ir dėl prezidento kišimosi į privačių įmonių verslą.
Dienraščio žiniomis, dar nepaviešintuose R. Pakso pokalbiuose su anksčiau jam priklausiusios bendrovės "Restako" vadovu Algirdu Drakšu esą buvo aptarinėjami bendrovės "Šiaulių plentas" akcijų pardavimo reikalai.
"Vakarų ekspreso" šaltinių teigimu, šiame pokalbyje R. Paksas per savo patarėją A. Drakšui neva žada "paspausti" Šiaulių bendrovę, kad jos parduodamas akcijas įsigytų būtent "Restako".
Apeliuos į priesaiką
Ruošiamame dokumente turėtų būti iškeliami ir įtarimai, neva prezidentas sulaužė priesaiką. Jie esą pagrįsti faktais apie R. Pakso nebesugebėjimą eiti savo pareigas bei lygybės prieš kitus Lietuvos piliečius pažeidimą.
Savo priesaikoje prezidentas iškilmingai yra pareiškęs "visiems Lietuvios piliečiams būti lygiai teisingu".
Šaltinių tvirtinimu, apkaltos inicijavimo pažymoje greičiausiai bus pateikiamas ir įtarimas R. Paksui padarius nusikaltimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 125 straipsnį - valstybės paslapties atskleidimas.
Nustačius tokį pažeidimą, baudžiama teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimu, bauda arba net laisvės atėmimu iki trejų metų.
Šią savaitę duodamas interviu laikinosios komisijos pirmininkas Aloyzas Sakalas yra teigęs, jog bent vienu atveju slapta Valstybės saugumo departamento informacija į nepageidautinų asmenų ratą nutekėjo tiesiogiai iš R. Pakso.
Komisija nedirbtų slaptai
Į iki 12 narių specialiąją apkaltos komisiją įeitų apkaltos iniciatorių atstovai (ne mažiau 30 proc.) ir teisininkai, dirbantys Seime, tardymo struktūrose, Generalinėje prokuratūroje, teismuose.
Pasak Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Konstitucinės teisės katedros vedėjos profesorės Tomos Birmontienės, Seimo statute nėra numatyta, kad ši komisija dirbtų visiškai slaptai.
"Komisija būtų sudaryta pateiktų kaltinimų pagrįstumui, rimtumui ištirti. Ši komisija turėtų parengti išvadas, kurių pagrindu ir būtų siūloma pradėti apkaltos procesą, arba ne", - "Vakarų ekspresui" teigė Konstitucinės teisės ekspertė.
Ji pažymėjo, jog specialioji apkaltos komisija nėra sprendžiančioji ir jokio teismo vaidmens neatlieka.
Specialiosios tyrimo komisijos darbas gali užtrukti net keletą mėnesių, o išvadas turėtų vėl tvirtinti Seimas. Parlamentarams pritarus, būtų pradėtas taip pat kelis mėnesius galintis užsitęsti apkaltos procesas.
"Jis būtų viešas ir susidarytų iš kelių dalių: tardymo, ginčų, baigiamojo žodžio ir galutinio slapto parlamentarų balsavimo", - sakė teisininkė.
Pasak jos, apkaltos procedūra - ne teismas, o politikų slaptas balsavimas dėl prezidento atstatydinimo, kaip yra šiuo metu numatyta Seimo statute, tai tik politinės valios išraiška.
Gali pasikartoti kuriozas
Beje, prezidentas turi teisę baigiamajam žodžiui, tačiau jis gali atsisakyti kalbėti ir duoti parodymus Seime.
"Tai - parlamentinis procesas, siejamas su mandato ar pareigų praradimu. Šiuo atveju prezidentas gali turėti gynėją, jo dalyvavimas procese - labai įvairus. Tačiau problema ta, kad tokio rango pareigūnai savo veiksmus turėtų vertinti šiek tiek kitaip. Vis tik aš sunkiai įsivaizduoju mūsų valstybei atstovaujantį prezidentą, kuris tik apkaltos proceso dėka liko savo pareigose", - sakė T. Birmontienė.
Teisininkė prisiminė, jog vienas panašus kuriozas Seimo praktikoje jau yra buvęs šiuo metu Gruzijoje konsultantu dirbančio buvusio parlamentaro Audriaus Butkevičiaus atveju.
Prieš keletą metų teismui nustačius, kad A. Butkevičius paėmė 15 tūkst. litų kyšį, jam buvo skirta kelerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau parlamente surengus apkaltą, A. Butkevičius mandato neprarado, nes tam nepritarė Seimo narių dauguma.
Tokiu būdu net ir sėdėdamas kalėjime šis politikas liko parlamentaru.
Gali nebegauti pensijos
Teisininkė pažymėjo, jog prezidentas galėtų atsistatydinti bet kuriame apkaltos proceso etape, išskyrus tą dieną, kai jau būtų priimtas sprendimas balsuoti dėl šalies vadovo atstatydinimo.
Kalbant apie Prezidento įstatymą, šiuo metu esama kuriozinės situacijos - R. Paksas negautų ypatingų socialinių garantijų, neatsižvelgiant į tai, ar jis atsistatydintų, ar būtų atstatydintas.
Pagal anksčiau galiojusią šio įstatymo nuostatą, prezidentas tam tikro dydžio pensiją, nuolatinę rezidenciją ir jos apsaugą būtų gavęs net ir nebaigęs kadencijos. Tačiau Prezidento įstatymas neseniai buvo pakeistas. Pagal naująjį variantą, šalies vadovas gauna jam skirtas garantijas tik baigęs kadenciją.
"Jei R. Paksas pasitrauktų ar būtų atstatydintas, nemanau, kad tai galima vadinti kadencijos baigimu. Antra vertus, tokia tvarka nėra tobula. Juk prezidentas iš pareigų gali pasitraukti ir dėl ligos. Tuomet, manau, prezidentas turėtų išsaugoti socialines garantijas", - svarstė teisininkė.
Pasak jos, pagal įstatymus prezidento vardas R. Paksui išliktų net ir atstatydintam.
Vis dėlto, prof. T. Birmontienės manymu, daugiausiai abejonių keliantis ir itin svarbus klausimas šiuo metu yra tai, ar R. Paksas, priimdamas vienokius ar kitokius sprendimus, vadovavosi Lietuvos, ar kitais interesais.
Tam, kad būtų inicijuota prezidento Rolando Pakso apkalta, reikia 36 Seimo narių pritarimo, o tam, kad šalies vadovas būtų atstatydintas - 85 parlamentarų balsų
Po to, kai pirmadienį premjeras Algirdas Brazauskas (dešinėje) pasakė, jog būdamas Rolando Pakso vietoje atsistatydintų, Seime dirbantys socialdemokratai prezidento atžvilgiu tapo nebe tokie palankūs. ELTOS nuotr.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą