Parlamentarų rentos - aistrų katile

Tautos išrinktieji

Bandymai Seime įteisinti parlamentarų rentas šiandien įstatymų kalvėje virs pagrindiniu ginčų objektu, nes vieningos nuomonės nėra, o visuomenės atstovai planuoja rengti piketus.

Kai kurių politikų nuomone, rentų įteisinimas į parlamentą viliotų ne politikos profesionalus, o pensiją norinčius užsitikrinti asmenis.

Šiandien Seime bus pateikiamos įvairios pataisos: pagal vienas rentas gautų tik dvi pilnas kadencijas išbuvę Seimo nariai, pagal kitas - vieną arba net ne pilną kadenciją tautai tarnavę politikai.

Vaikytųsi pensijos?

Į dienos šviesą rentų įstatymas iškilo tik tuomet, kai po teikimo buvo pritarta teisės aktui ir jis atsidūrė parlamento Biudžeto ir finansų komitete. Tai, kad tik Seimo nariams ruošiamas palankus teisės aktas buvo kurpiamas "po kilimu", nekviečiant diskusijai visuomenės, papiktino ir prezidentą Valdą Adamkų. Jis praėjusią savaitę nedviprasmiškai leido suprasti, kad pataisas vetuotų.

Pasak Seimo vicepirmininko Andriaus Kubiliaus, įgyvendinus tokią nuostatą, kaip yra siūloma dabar, neva daugeliui atsiras pagunda galvoti ne apie profesionalią politiką, o kaip, paaukojus ketverius metus, pasirūpinti savo pensija.

"Tokios rentos ar panašios sistemos turėtų būti taikomos tik po to, kai Seimo narys išdirba dvi kadencijas. Reikėtų atskirti tuos, kurie yra tapę profesionaliais politikais nuo tų, kurie atsitiktinai pateko į Seimą. Rentų įstatymas nepelnytai palieka nuošalyje ir kitus postų netekusius profesionalius politikus - ministrus, merus. Detalės kompromituoja pačią iniciatyvą", - dėstė jis.

Šiuo metu įstatymas, numato, jog rentos bus mokamos vieną ir daugiau kadencijų dirbusiems parlamentarams. Priėmus teisės aktą, rentos būtų mokamos ir dabartinės kadencijos Seimo nariams, kas taip pat kelia aistras politikų sluoksniuose.

Pranešama, kad išankstiniais skaičiavimais visą kadenciją baigusių parlamentarų nuo 1992 metų yra 300-400, dvi kadencijas - apie 100.

Nuomonės - įvairios

"Vakarų ekspresui" klaipėdietis Seimo narys Antanas Bosas teigė manantis, kad rentų mokėti parlamentarams apskritai nereikėtų.

"Jei bijai prarasti kvalifikaciją, apskritai neik į Seimą. Aš balsuosiu prieš bet kokias rentas", - tikino jis.

Anot parlamentaro Vaclavo Stankevičiaus sakė, rentų įstatymas pagerintų Seimo darbo kokybę.

"Po pateikimo aš balsavau už, tačiau pataisos - "žalios", reikia jas taisyti, padiskutuoti. Rentos - būtinos. Politikams, kurie meta verslą, būtinos socialinės garantijos, nes žmogus lieka gatvėje. Priėmę rentų įstatymą mes sulauktume profesionalų, kurie žinotų, kad nebeišrinkti į parlamentą turėtų socialines garantijas. Pensija būtų mokama tik tiems, kurie neturi naujų darbų. Mokėti reikėtų tik dvi kadencijas išbuvusiems Seimo nariams, nes pirmąją kadenciją ne mažai politikų išrenkami atsitiktinai", - teigė V. Stankevičius.

Taip pat siūloma, kad rentą gautų ne pilną kadenciją išdirbę buvę Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai. Tarp jų - ir Klaipėdos teritorinėje apygardoje išrinkta buvusi TSRS liaudies deputatė, vėliau - Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narė Zita Šličytė.

Seimo narys Vytautas Grubliauskas teigė buvęs pasipiktinęs, kad rentų įstatymo variante siūloma pensiją mokėti net ir tiems parlamentarams, kurie dirbo vos keletą mėnesių.

"Žinoma, tai, kad dabar kadenciją baigę parlamentarai neturi jokių socialinių garantijų - nėra logiška, tokios situacijos nėra nė viename Europos parlamente", - sakė jis.

Pasak parlamentarės Irenos Šiaulienės, situacija - kebli.

"Aš už tai, kad būtų mokama tik visą kadenciją išdirbusiems politikams, tačiau juk pasitaiko atvejų, kai parlamentaras miršta arba išeina dirbti į valstybės tarnybą. Reikia platesnių diskusijų", - tikino ji.

Aistras kelia ir tai, kad paprastai, kai Seime svarstomo įstatymo projekto įgyvendinimas yra susijęs su galimomis papildomomis biudžeto išlaidomis, prašoma Vyriausybės išvados projektui. Šiuo atveju tai nebuvo daroma.

"Tai reikalauja papildomų išlaidų vienai įstaigai - Seimui, ir nemanau, kad dėl 2-3 milijonų litų reikėtų prašyti Vyriausybės išvados, nes tai nekeičia visos biudžeto sistemos. Kitas klausimas būtų, jei tai liestų 100-150 milijonų litų", - paaiškino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas.

Pranešama, kad Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto taryba šiandien prie Seimo rengs piketą, kuriame išsakys savo nuomones ir pasiūlymus. Pavyzdžiui, rekomenduos Seimo nariams jau dabar užsiregistruoti darbo biržoje, reikalaus įteisinti analogišką rentą visiems netekusiems darbo bankrutavusių įmonių darbuotojams, pensininkams, neįgaliesiems, sovietinio genocido aukoms ir buvusiems bei dabartiniams bedarbiams.

Denisas NIKITENKA