Parlamentinė grupė prašo sustabdyti bandymą "kriminalizuoti Seimą"

Parlamentinė grupė prašo sustabdyti bandymą "kriminalizuoti Seimą"

Parlamentinė grupė "Už ištikimybę priesaikai" kviečia sustabdyti dar vieną bandymą "kriminalizuoti Seimą bei politinių partijų veiklą ir nepalaikyti garbės nedarančių projekto iniciatorių veiksmų".

Tokiu pareiškimu parlamentarai reagavo į Seimo ketinimus priimti Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo politinės partijos ir religinės bendruomenės bei bendrijos būtų atleistos nuo atsakomybės už nusikalstamas veikas. Seimas po pateikimo šiam projektui jau yra pritaręs.

"Stebina ne tik partijų siekis ciniškai prisidengti religinių organizacijų vardu, bet ir susikurti sau tokias išskirtines sąlygas, kurios sudarytų galimybę pažeidinėti įstatymus ir išvengti atsakomybės. Esame įsitikinę, kad šis sumanymas nesuderinamas su Seimo nario priesaika, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu lygybės prieš įstatymą principu, taip pat su Seimo statutu, kuris draudžia Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y., ne tautos, valstybės ir rinkėjų interesams", - pareiškė parlamentinės grupės nariai Rima Baškienė, Vitalijus Gailius, Eugenijus Gentvilas, Sergejus Jovaiša, Vytautas Juozapaitis, Rytas Kupčinskas, Vytautas Antanas Matulevičius, Algirdas Vaclovas Patackas, Naglis Puteikis, Paulius Saudargas ir Povilas Urbšys.

Kaip ELTA jau skelbė, siūloma panaikinti baudžiamąją atsakomybę politinei partijai, religinei bendruomenei ir bendrijai. Tokią Baudžiamojo kodekso pataisą Seimui pateikė Seimo narė "darbietė" Zita Žvikienė. "Šie juridiniai asmenys skiriasi nuo kitų juridinių asmenų savo specifika bei steigimo ir registravimo tvarka, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamąjį kodeksą neturėtų būti taikoma", - mano Z. Žvikienė.

Galiojančiame Baudžiamajame kodekse numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė netaikoma valstybei, savivaldybei, valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai bei tarptautinei viešajai organizacijai.

"Tokiu reguliavimu nepagrįstai baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma politinei partijai, religinei bendruomenei ir bendrijai. Kadangi, skirtingai nei kitų viešųjų juridinių asmenų, Teisingumo ministerija nagrinėja politinių partijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, jų filialų ir atstovybių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus, teikia išvadas Juridinių asmenų registrui dėl jų registravimo ar išregistravimo galimybės. Politinės partijos, religinės bendruomenės ir bendrijos išskiriamos iš kitų viešųjų juridinių asmenų dar ir dėl to, kad padeda užtikrinti konstitucines žmogaus teises - teisę į demokratiją ir tikėjimą. Politinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos politinės sistemos demokratiškumą, jos jungia piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti piliečių interesus ir politinę valią. Nors Lietuvoje nėra valstybinės religijos, kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, gali laisvai jungtis į religines bendruomenes, bendrijas bei kurti religines organizacijas", - sako Seimo narė Z. Žvikienė.

Kartu su ja Baudžiamojo kodekso pataisas teikia parlamentarai Mindaugas Bastys, Petras Gražulis, Valdas Skarbalius, Albinas Mitrulevičius, Jaroslavas Narkevičius.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder