Pasenusios valdininkų pažiūros stabdo uostų plėtrą

Kodėl estai savo uostuose projektus įgyvendina kur kas greičiau nei lietuviai? Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas sako, jog viena iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bėdų ta, kad Lietuvos įstatymai ir Vyriausybės nutarimai nėra optimalūs, be to, kartais jie būna pavėluoti.

Profesorius mano, kad Lietuvai nebereikia didžiulių muitinės postų. Jis teigia, kad Rusijos diskriminacinė krovinių gabenimo tarifų politika žalinga ir jos pačios uostams.

Muitinė turi dirbti kitaip

Nors įstojus į Europos Sąjungą situacija iš esmės pasikeitė,tačiau Lietuvoje tebeplanuojama statyti galingus muitinės postus. Šiandien dar daugelis Respublikos valstybinių institucijų atstovų mano, jog muitinė reikalinga tam, kad turėdama didžiulius tvora aptvertus

postus, pro kuriuos privaloma važiuoti, galėtų tikrinti visus iš eilės ir imti mokesčius. Tačiau dabar, iš principo pasikeitus situacijai, krovinių savininkai ar jų atstovai, norėdami susigrąžinti kokius nors mokesčius, sumokėtus už prekes, patys yra suinteresuoti ieškoti muitinės posto, jų nebereikia versti tai daryti.

Todėl reikėtų pamąstyti, ar iš tikrųjų reikalingi muitinės postai, užimsiantys labai dideles teritorijas, brangiai kainuosiantys. Jau šiandien keltais į Klaipėdą atplukdytos mašinos laisvai išvažiuoja iš Tarptautinės jūrų perkėlos ir joms neatliekamos muitinės procedūros, nes tai būna padaryta Vokietijoje. Keltų keleiviai, plaukdami iš Klaipėdos ar į ją, jau nebesutinka muitininkų, tikrinančių jų daiktus.

"Mes jau atsidūrėme visiškai kitoje erdvėje ir tai būtina suprasti. Nereikia eikvoti lėšų, investuoti jas į objektus, kurie nėra itin reikalingi. Nuo šių metų liepos 1 dienos pradėjo galioti ISPS kodeksas. Tai tarptautinis uostų, laivų ir įrenginių saugumo terorizmo atžvilgiu kodeksas, reikalaujantis atitinkamos kontrolės. Tačiau pačių kontrolės postų infrastruktūra šiuo požiūriu yra šiek tiek kitokia. Negalima vadovautis dešimties metų senumo dogmomis",- sako profesorius.

Be abejo, muitinės funkcijos, susijusios su kontrabanda ir kitais dalykais, išlieka ir dabar, tačiau, pasak profesoriaus, keičiasi pati filosofija. Muitininkai turi dirbti jau kitais metodais - atsirasti tada, kai turi informacijos, kad kas nors ką nors gabena nelegaliai.

Baltijos uostų padėtis gerės

V. Paulausko teigimu, Rusijos diskriminacinė krovinių gabenimo tarifų politika padarė daug problemų ir Klaipėdos, ir Latvijos bei Estijos uostams masinių krovinių atžvilgiu. Tačiau, pasak jo, kai kurie uostai prisitaikė ir prie tokios politikos. Pavyzdžiui, jungtinis Talino uostas labai neblogai išnaudojo ją naftos produktams gabenti.

Profesoriaus manymu, dėl Rusijos tarifų susidariusi situacija dar labiau blogėti nebegali. Tais diskriminaciniais projektais yra daroma protekcija konkretiems Rusijos uostams ir terminalams. Pasak jo, vertinant krovinio pervežimo tuo pačiu geležinkeliu savikainą, Rusijos nustatyti tarifai kroviniams, vežamiems į Baltijos šalių, t. y. Lietuvos, Latvijos, Estijos uostus, yra daugmaž tokie, kokie turėtų būti. O krovinių, gabenamų į Rusijos uostus tarifas, esant tokiems patiems nuotoliams, yra 2,5-3 kartus mažesnis. Tačiau už tai moka Rusijos valstybės biudžetas, kitaip tariant, jis subsidijuoja Rusijos geležinkelius. V. Paulausko manymu, tai gali tęstis tik tol, kol bus labai aukštos naftos kainos.

Profesorius mano, jog vykdant tokią politiką daugiau neigiamų nei teigiamų dalykų daroma ir pačiai Rusijai. "Esant tokiam dideliam tarifų skirtumui atsiranda didžiulės prastovos. Tai reiškia, kad didėja bendra pervežimų savikaina. Dabar, kol ta savikaina dengiama iš Rusijos valstybės biudžeto, jos verslo kompanijos didelių problemų nepatiria. Tačiau taip elgiantis stabdomas verslo plėtojimas, jo progresas. Jeigu viską turi ir tau nieko nereikia daryti, prarandi poreikį galvoti. Tačiau ateis laikas, kai situacija keisis. Ypač tada, kai Rusija įstos į Pasaulinę prekybos organizaciją, kai tie tarifai, norės ji to ar ne, turės būti suvienodinti. Kokioje situacijoje tada atsidurs Rusijos uostai? Jau šiandien pačios Rusijos spaudoje pasirodo straipsnių, kad Baltijos šalių uostai atsidurs kur kas geresnėje situacijoje nei Rusijos. Klaipėdos, Talino, Rygos, Ventspilio uostai per pastaruosius 10-12 metų buvo gerokai modernizuoti. Jų situacija technologiniu, organizaciniu požiūriu yra žymiai geresnė nei Rusijos uostų, nors ir naujai statomų. Tai, kad susitarė tokia situacija dėl Rusijos tarifų, nėra gerai šiandien. Tačiau žiūrint toliau į ateitį, ji gali būti naudinga Baltijos šalių uostams",- sako V. Paulauskas.

Estai greitesni

V. Paulausko manymu, vykdant kokius nors projektus uoste, estai yra greitesni ir korektiškesni nei lietuviai. Pastaruoju metu Estijoje, be Talino uosto, labai intensyviai plėtojami dar 4 uostai. Jų plėtra daugiausia yra susijusi su naftos verslu, kuris iš principo yra tarptautinis. Pasak profesoriaus, tai estus verčia suktis šiek tiek greičiau nei visus kitus.

Prieš dvejus metus buvo pradėtas rengti konteinerių terminalo plėtros projektas Talino Mugos uoste. Šiandien jis jau įgyvendintas. Terminalas suprojektuotas ir pastatytas per dvejus metus. Anglies terminalo projektavimo darbai pradėti prieš pusantrų metų, 2005 metų vidury terminalas pradės funkcionuoti. Buvusi grūdų terminalo 18 krantinė suprojektuota, pratęsta, pritaikyta naftai pumpuoti, į ją nutiestas naftotiekis - visa tai padaryta per metus. Dabar ši krantinė gali priimti "Baltmax" tipo tanklaivius, kurių dedveitas - iki 140 tūkst. tonų.

Lietuviai šiuo požiūriu yra kur kas lėtesni. Vien tik būsimo keleivinių laivų terminalo Klaipėdoje dokumentams tvarkyti gali prireikti dvejų metų. Profesoriaus manymu, lietuvių lėtumo priežasčių yra kelios. Pirma, labai ilgos procedūros, susijusios su statybų pradžia. Antra, labai daug laiko praeina, kol priimami galutiniai sprendimai ką nors statyti. Trečia, siekiamam, kad Klaipėdos uoste dirbtų tik lietuviškos kompanijos. Jeigu tik nori ateiti kokia nors užsienio kompanija, kyla triukšmas, prasideda antireklaminė kampanija, galų gale pradedama bylinėtis teismuose. Pavyzdžiui, dėl 82-89 krantinių rekonstrukcijos Klaipėdos uoste teisminis procesas tęsėsi vos ne metus.

"Estai normaliai vertina rinkos sąlygas, o bandymas eliminuoti užsienio kompanijas yra rinkos iškreipimas",- sako profesorius.

Dalia BIKAUSKAITĖ