Vakar Pakrančių apsaugos rintinėje lankėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas vyriausiasis komisaras Algimantas Songaila. Jis išklausė rinktinės veiklos 2002 metais ataskaitą. Jo teigimu, ši specifinė rinktinė, besiskirianti nuo visų kitų tuo, jog saugo šlapią, vadinamą mėlynąja jūros sieną, turi gerą įdirbį ir tradicijas, jai iškeltas užduotis įvykdo, dirba gerai.
Lietuva pakviesta į Europos Sąjungą (ES), tad VSAT tenka didelis vaidmuo užtikrinant, kad sienų apsauga atitiktų Šengeno sutarties reikalavimus. Jūrinė siena yra priskiriama prie išorinių ES sienų. Lietuvos sienos su Baltarusija ir Rusija taip pat taps išorinėmis sienomis. A. Songaila sakė, jog pasieniečiams iki 2006 m. dar teks nemažai padaryti: įsigyti techninių priemonių, kelti pareigūnų kvalifikaciją, uoste įrengti kontrolės punktus, atitinkančius Šengeno reikalavimus, sustiprinti jūros stebėjimą priekrantės zonoje ir t. t.
Prioritetai išorinėms sienoms
Lietuvai stojant į ES numatoma VSAT skirti apie pusę milijardo litų. Paklaustas, kaip jos bus paskirstytos, A. Songaila atsakė, jog jos bus skiriamos išorinėms sienoms. "Mums labai aktuali yra Baltarusijos siena sausumoje, pati ilgiausia Lietuvos siena. Jai jau skiriama nemažai lėšų ir dar bus skiriama ES lėšų. Paskui pagal svarbą eina siena su Kaliningrado sritimi ir jūrinė siena. Lėšų taip pat bus skiriama ir tarptautiniams oro uostams",- sakė VSAT vadas. Paklaustas, kiek konkrečiai kuriai sienai bus skirta lėšų, atsakė, jog pyragas dar neraikomas, nes jis dar neiškeptas. Jis mano, jog nemažai lėšų bus skirta ir jūrinei sienai.
Už jūros sieną atsako pasieniečiai
Pasak A. Songailos, bandoma eskaluoti diskusijas tema - kas turėtų kontroliuoti teritorinę jūrą. VSAT vado teigimu, pasieniečiai tą problemą išsprendė 2000 m. gegužės mėnesį, kai buvo priimtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas. 1996 m. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme dar buvę galima įžiūrėti šiokią tokią dviprasmybę. 2000 m. įstatyme aiškiai yra pasakyta už ką atsakinga VSAT: be kitų dalykų - ir už sienos apsaugą jūroje, ir už teritorinės jūros kontrolę. "Man šis įstatymas padėjo tašką diskusijose. Manau, kad visi turime dirbti vadovaudamiesi Lietuvoje galiojančiais įstatymais. Jeigu tas naujausias 2000-ųjų įstatymas, atitinkantis ES direktyvas, yra blogas, jį reikia keisti. Jei ne, reikia jo laikytis. ES direktyvose aiškiai pasakyta, kad valstybės sieną turi saugoti nekarinė struktūra, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai arba Teisingumo ministerijai",- sakė A. Songaila.
Pasieniečiai gali panaudoti ginklą
VSAT vadas atkreipė dėmesį ir į praktinę šio reikalo pusę. Sakykime, jūroje kilo incidentas, plaukia neatpažintas laivas. Karinio laivo panaudojimą operacijoje varžytų Konstitucija. Negalima pamirši, kad panaudojus ginklą karinei struktūrai gali kilti karas tarp valstybių. O tarnyba, nekarinė struktūra, tokiu atveju gali veikti geriau. Beje, pasieniečiai sustabdydami laivą iškilus būtinybei pagal įstatymą gali panaudoti ir šaunamuosius ginklus ir jiems dėl to nereikia kreiptis į prezidentą.
"Kodėl kariškiai nori tokios funkcijos, man sunku paaiškinti. Pernai gruodžio mėnesį teko kalbėti su Lietuvos kariuomenės vadu. Jis sakė tikrai nenorįs saugoti sienos. Lietuva pakviesta į NATO. Pastaroji nustatė užduotis Lietuvos kariuomenei. Apie tai, kad kariškiai gali saugoti sienas taikos metu, niekur nekalbama",- "Vakarų ekspresui" sakė A. Songaila.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą