Architektūros mįslės
Istoriniuose šaltiniuose ir dokumentuose nėra jokių duomenų, jog po XVIII amžiaus statyto pastato grindimis gali būti rūsys |
Vakar Danės gatvėje, po pastatu, kuriame įsikūrusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija, statybininkai visai atsitiktinai rado plyšį, vedantį į požemines patalpas.
Toks radinys aptiktas netikėtai, nes ko nors ieškoti po senu pastatu nesistengta. Anksčiau, pasak Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus vedėjo pavaduotojo Laisvūno Kavaliausko, jokių duomenų apie čia galinčius būti požemius neturėta.
Tiesiog statybininkai, pastate atliekantys remonto darbus, rengė vietą laiptų, vesiančių į palėpę, atraminei kolonai. Ruošdami kolonos stovėjimo vietą jie ir aptiko plyšį, vedantį į požemines patalpas.
Darbininkai pasakojo, jog toks radinys juos labai nustebino. Tiesa, statybininkai teigė girdėję pasakojimus, kad čia, po šiuo senu ir įdomią istoriją turinčiu pastatu yra tunelis, vedantis į Jūros gatvėje buvusį kalėjimą.
L. Kavaliauskas, beje pats praleidęs keletą metų šiame pastate - nuo 1997-ųjų iki 2000-ųjų jis buvo Klaipėdos apskrities viršininkas, taip pat prasitarė apie legendą, esą buvusi rotušė Danės gatvėje ir buvęs kalėjimas netoliese (čia šiuo metu - Klaipėdos vyriausiasis policijos komisariatas) sujungti požeminiu tuneliu.
Tačiau jis paneigė gandus apie neva atrastą legendinį tunelį.
"Galime tiksliai konstatuoti, jog tai - rūsys. Manau, jog jis yra XIX amžiaus, tačiau tikslesnę datą nustatys architektai. Kai kurie požymiai leidžia manyti, jog rūsys čia buvo įrengtas dar anksčiau. Jis sumūrytas iš geltonų olandiškų plytelių, taigi gali būti ir XVIII amžiaus", - pasakojo L. Kavaliauskas.
Atvėrus pakankamai didelį plyšį, kad pro jį į tunelį galėtų įlįsti suaugęs žmogus, vakar buvo apžiūrėta tik rūsio dalis.
Aptiktos arkos, lubų skliautai, kambarys, durų staktos. Viskas byloja, jog šios patalpos buvo naudojamos. Viename požeminės patalpos gale buvo rasta rūsio anga, kitame - užmūrytas įėjimas.
Manoma, jog tai pirklio statytas rūsys, kuriame buvo laikomi maisto produktai ar namų apyvokos daiktai. Yra žinoma, kad šį pastatą pasistatė turtingas pirklys.
XIX a. pradžioje čia glaudėsi nuo persekiotojų sprukusi Prūsijos karalienė Luiza (1807-1808 m. Klaipėda buvo tapusi karališkosios šeimos rezidencijos vieta ir laikinąja Prūsijos sostine). Vėliau čia buvo įkurta rotušė, tarpukariu veikė Klaipėdos seimelis. Po karo pastatas priklausė statybos trestui, vėliau - Klaipėdos universitetui, galiausiai atiteko Apskrities viršininko administracijai.
Jūratė KLUSAITĖ
Rašyti komentarą