Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas patvirtino naują Lietuvos karinę strategiją. Joje pateikiama šalies saugumo aplinkos analizė, nurodomos šaliai kylančios grėsmės, apibrėžiami gynybos politikos principai, kariniai tikslai, reikalavimai Lietuvos kariuomenei ir ginkluotosioms pajėgoms.
"2012 m. Karinė strategija nebeatitiko saugumo realijų ir kylančių naujų užduočių Lietuvos kariuomenei. Įvertinus Gruzijos ir Ukrainos patirtį, Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi reaguoti nedelsiant tiek savarankiškai, tiek kartu su sąjungininkais tiek į karines, tiek į nekonvencines grėsmes", - Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas J. Olekas.
Naujoje karinėje strategijoje konstatuojama, kad Lietuvos saugumo aplinka pablogėjo, o Rusijos veiksmai, griaunantys taisyklėmis pagrįstą Europos saugumo sistemą, kelia didžiausią grėsmę Lietuvos saugumui.
Dokumente nurodoma, kad konvencinės karinės agresijos prieš Lietuvą ar kitas regiono šalis tikimybė nebėra teorinė ir ateityje gali didėti. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi atsakyti į nekonvencinio pobūdžio grėsmes, pavyzdžiui, nereguliarias ginkluotas formuotes, informacines ir kibernetines atakas.
Strategijoje nesikeičia pagrindinis karinis tikslas - kartu su sąjungininkais užtikrinti patikimą atgrasymą, o, nepavykus atgrasinti, savarankiškai ir kartu su sąjungininkais užtikrinti Lietuvos gynybą. Atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, pabrėžiamas Lietuvos kariuomenės gebėjimas taikos metu vykdyti ribotas karines operacijas, reaguojant į vietinio pobūdžio ginkluotus incidentus ir sienos pažeidimus.
Strategijoje įtvirtinamas siekis turėti nuolat dislokuotas NATO sąjungininkų pajėgas ir ginkluotę Lietuvoje. Taip pat įtrauktos nuostatos dėl paramos Rytų kaimynystės šalių saugumo reformoms ir vietinių pajėgumų stiprinimui.
Strategijoje nustatomi nauji reikalavimai Lietuvos kariuomenei: įtvirtinamas gebėjimas greitai pakeisti taikos meto struktūrą į karo, nuolat išlaikyti aukštos parengties vienetus ir nedelsiant reaguoti į grėsmes. Didelis dėmesys skiriamas pasirengimui veikti kartu su civilinėmis institucijomis ir gebėjimui teikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų pajėgoms. Pabrėžiama, kad turi būti užtikrinama efektyvi Lietuvos kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistemų kibernetinė gynyba.
Tai ketvirtoji per Nepriklausomybės laikotarpį karinė strategija, pakeičianti nuo 2012 m. galiojusį dokumentą. Kovo 14 d. karinei strategijai pritarė Valstybės gynimo taryba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą