Pažengėme: studentams paskaitų lankyti nebūtina
Pažengėme: studentams paskaitų lankyti nebūtina

Tik apie 60 procentų įstojusiųjų į šalies aukštąsias mokyklas jas baigia. Į universitetus patenka ir tokių studentų, kurie nė karto neatvyksta į paskaitas ar net nelaiko egzaminų. Paprastai tokie studentai išmetami po pusmečio, tačiau iki tol gali naudotis visomis studento privilegijomis - transporto nuolaidomis ar net gauti stipendiją.

Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais šalies aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos studijų programas baigė apie 20 tūkst. absolventų. Tai sudarytų vos 61 proc. į pirmos pakopos studijas įstojusiųjų 2007 metais. Panaši situacija ir kolegijose: 2011 metais jas baigė 13 tūkst. jaunuolių, arba apie 76 proc. įstojusiųjų 2009 metais.

Niekas netrukdo studentui į aukštąją įstoti ir nesiruošiant jos lankyti. Gavęs studento pažymėjimą, tačiau net nelankydamas paskaitų, studentas gali naudotis įvairiomis lengvatomis (pavyzdžiui, transporto), taip pat gauti bendrabutį, socialinę ar skatinamąją stipendiją (jei į studijų programą įstojo turėdamas aukštus balus). Taip valstybės lėšos švaistomos net ir tiems, kurie studijuoti neturi noro.

Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorius Kęstutis Šidlauskas sako, kad visiškai paskaitų nelankančių studentų pasitaiko kasmet, tačiau jų esą nėra daug.

„Kai kurie studentai neturi stabilios gyvenamosios vietos, gyvena ne Lietuvoje. Pavyzdžiui, įstoja ir netikėtai gauna darbo pasiūlymą užsienyje. Tada išvyksta ir net nemato reikalo mus informuoti apie nutraukiamas studijas. To padaryti jų niekas neįpareigoja. Tai labiau moralinis įpareigojimas, bet jokių pasekmių jis nesukelia, jei jo nesilaikoma“, - paskaitų nelankymo priežastis aiškino K. Šidlauskas.

Studijų prorektorius sako, kad paprastai jau per pirmąsias dvi rudens savaites būna matyti, kurie studentai neketina tęsti studijų. Dažniausiai tai įstoję į mokamas studijų vietas. „Kai ateina laikas mokėti pirmąją studijų įmoką, jie galiausiai apsisprendžia, kad tai jiems per sunku. Rugsėjo pradžioje jau būna tokių studentų srautelis. Atsiranda vienetai, kurie atsisako ir valstybės finansuojamų vietų. Kai pradedame aiškintis, paaiškėja, kad jie lygiagrečiai įstojo į kitą aukštąją mokyklą, dažniausiai užsienio, o dėl visa ko užsitikrino vietą ir Lietuvoje“, - kalbėjo K. Šidlauskas.

Prorektoriaus manymu, patikrinti stojančiųjų motyvų nėra kaip.

„Nėra būdo tam suvaldyti. Laikomasi liberalios studijų sistemos. Tai reiškia ir paskaitų lankymo neprivalomumą. Niekur neparašyta, kad neprivaloma lankyti paskaitų, bet niekur neparašyta, kad privaloma“, - sakė prorektorius.

Jam antrino ir Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius Giedrius Viliūnas. Jis sako, kad paklydėlių studentų pasitaiko kiekvienoje aukštojoje mokykloje. Tačiau kodėl universitetai neskuba jų išmesti jau po pirmojo mėnesio?

G. Viliūnas teigia, kad studentai neprivalo eiti į paskaitas. „Jie turi teisę laisvai elgtis. Kai kur yra griežtesnė drausmė ir privalomas lankomumas. Kitur jis neprivalomas. Mes skatiname savarankišką mokymąsi. Natūralu, kad jei žmogus nesirodo, per semestrą jis pašalinamas arba turi pakeisti statusą: tapti laisvu klausytoju ar pasirinkti ištęstines studijas“, - sakė G. Viliūnas.

Jo tvirtinimu, po pusmečio trijų ir daugiau egzaminų neišlaikęs studentas yra pašalinamas.

Sidebar placeholder