Pensijų skaičiuoklė neatlaikė smalsuolių gausos

Pensijų skaičiuoklė neatlaikė smalsuolių gausos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vakar pristatyta prognozuojamų pensijų skaičiuoklė, esą padėsianti žmonėms apsispręsti, kuris iš trijų įstatymu numatytų kaupimo variantų būtų jiems naudingiausias. Kaip ir derėjo tikėtis, skaičiuoklė didžiausią būsimą pensiją rodo tiems, kas prisidės prie jos kaupimo ir savo lėšomis, nors pensijų fondai negarantuoja, kad investuoti žmonių pinigai duos tik teigiamą grąžą.

Apsispręsti - 4 mėnesiai

Nuo šių metų balandžio iki rugsėjo II pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvaujantys žmonės turi apsispręsti, ar toliau kaupti pensijų fonduose ankstesnėmis sąlygomis, ar tęsti kaupimą papildomai primokant savo lėšomis ir gaunant skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto, ar palikti privačius fondus ir grįžti vien tik į „Sodros“ sistemą. Mat pensijų fondų dalyviai apsižiūrėjo, kad įspūdingų sumų juose sukaupti nepavyko, o „Sodros“ pensija bus mažesnė iki gyvenimo pabaigos.

Kokio dydžio pensiją galėtų gauti kiekvienu pasirinktu atveju, žmogus gali pasitikrinti internete esančia pensijų skaičiuokle. Tiesa, vos paleista vakar ji iš karto „nulūžo“ ir visą pusdienį būsimieji pensininkai negalėjo patenkinti savo smalsumo.

Kad skaičiuoklė tėra įrankis pasitikrinti abstrakčias galimybes, patvirtino ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

„Tai nėra įstatymu nustatytas produktas, kai susivedę duomenis jūs galite gauti rezultatą, kurį kažkas garantuos, - sakė A.Bitinas. - Atsakomybę prisiima pats žmogus. Jis turi vertinti visas galimybes - savo būsimą karjerą, ar jis planuoja toliau dirbti samdomą darbą, ar verstis individualia veikla ir t.t. Mūsų tikslas - kad žmonės senatvei kauptų kuo įvairiau, nes prognozuojama, kad „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. asmens turėto darbo užmokesčio, o visa kita jis turėtų papildomai kaupti pats“.

Jokių garantijų nėra

Skaičiuoklės pateikiami rezultatai yra tik sąlyginiai net ir įvedus konkrečius kiekvieno pensijų kaupimo dalyvio duomenis. Ji negarantuoja nei ateityje mokamos „Sodros“ pensijos dydžio, nei pensijų fondų pelningumo, nei papildomos pensijos (anuiteto) dydžių.

„Sodros“ pensija ateityje gali keistis priklausomai nuo šalies ekonomikos, demografijos ir įstatymų pakeitimų. Pensijų fondai patys skelbia, kad jų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų ir žmonės gali atgauti netgi mažiau, nei investavo. O pensijų anuitetas, kurį žmogui išėjus į pensiją apskaičiuos ir iki gyvos galvos mokės gyvybės draudimo įmonė, gali būti ir mažesnis, ir didesnis, nei rodo skaičiuoklė, nes jis priklausys nuo anuiteto rūšies (išmoka su garantiniu laikotarpiu bus mažesnė nei be jo).

Kaupiantiems „Sodra“ mokės mažiau

Kaip teigė „Sodros“ vadovas Mindaugas Sinkevičius, jei per 4 mėnesius žmogus nepasirinks jokio iš siūlomų kaupimo variantų, bus laikoma, kad jis pensijų kaupime toliau dalyvauja ankstesnėmis sąlygomis - į pensijų fondą ir toliau bus pervedama nustatyta „Sodros“ įmoka (šiemet - 2,5 proc., 2014-2019 m. - 2 proc., nuo 2020 m. - 3,5 proc.).

Tokiu atveju „Sodros“ pensija bus mažinama ta dalimi ir už tuos laikotarpius, kai dalis „Sodros“ įmokų buvo pervedama į pensijų fondus. Skaičiuoklėje galima pasitikrinti, kiek konkrečiu atveju gali mažėti „Sodros“ pensija. Diagramoje matyti, kad parinkto asmens „Sodros“ pensijos papildoma dalis, sustabdžius kaupimą, būtų didesnė 90 litų, o visa pensijos suma būtų vos 6 litais mažesnė nei nesustabdžius įmokų iš „Sodros“ į privatų fondą.

Jei privataus pensijų fondo klientas nuspręs grįžti vien tik į „Sodros“ sistemą, jis būtinai turi parašyti prašymą savo fondui.

Liks susieti su fondu

Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas, teigia, kad terminas „grįžti į „Sodrą“ netikslus, nes žmonės vis tiek lieka susieti su pasirinktais pensijų fondais.

„Techniškai tai nėra grįžimas į „Sodrą“, o tiesiog naujų įmokų į pensijų fondo dalyvio sąskaitą stabdymas, - aiškino jis. - Faktinė pensijų fonde sukaupta suma jame liks ir toliau bus investuojama. O asmeniui sulaukus pensinio amžiaus sukauptos lėšos bus jam išmokėtos“.

Š. Ruzgys įtikinėjo, kad net ir sustabdžiusio kaupimą dalyvio pensijų fondo vertė augs.

„Nereikėtų galvoti, kad valdymo mokesčiai „suvalgys“ visą sukauptą sumą. Vidutinis visų pensijų fondų pajamingumas yra daugiau nei 5 proc. Net ir konservatyvių fondų jis yra apie 2-3 proc., o jų metinis valdymo mokestis yra 0,65 proc. Visiškai logiška tikėtis didesnio metinio pajamingumo negu šis mokestis“, - aiškino pensijų fondų atstovas. Aišku, keičiantis rinkų ciklams pensijų fondų vertės turi tendenciją svyruoti, ypač akcijų fondų. Tačiau jų vertės nuosmukį keičia pakilimas, ir per ilgesnį laikotarpį galima tikėtis turėti didesnę grąžą.

Š. Ruzgys ragino nestabdyti kaupimo, o žmonėms, kuriems iki pensijos liko mažiau nei 10 metų, rinktis konservatyvius fondus. Beje, pensijų fondų valdytojus ir įstatymas įpareigos asmenims, kuriems iki pensijos liko 7 metai, siūlyti mažiausios rizikos fondą ir gauti raštišką jų sutikimą, jei bus investuojama su didesne rizika.

Tuštins valstybės iždą

Didžiausią pensiją virtuali skaičiuoklė rodo tiems, kurie nuspręs tęsti kaupimą privačiame fonde prisidėdami ir savo lėšomis (2014-2015 m. po 1 proc., o nuo 2016 m. po 2 proc. savo atlyginimo), tuomet iš valstybės biudžeto į pasirinktą pensijų fondą bus pervedama skatinamoji įmoka, lygi atitinkamai 1 ir 2 proc. vidutinio metinio šalies darbo užmokesčio.

Pasirinkus šį kaupimo būdą, būtina rašyti prašymą pensijų fondui. Vėliau pakeisti apsisprendimo nebus galima.

Apsigalvoti bus leidžiama tik grįžusiems į valstybinę „Sodros“ sistemą - jiems numatyta vieną kartą leisti atnaujinti sustabdytą kaupimą, bet tik tokiomis pačiomis sąlygomis kaip šiuo metu - be papildomų nuosavų įmokų ir valstybės paramos.

Skaičiuojama, kad jau kitais metais, jeigu pusė iš daugiau nei 1 mln. kaupiančiųjų pensijų fonduose pasirinktų trečiąjį kaupimo variantą, iš valstybės biudžeto pensijų fondams tektų atseikėti 109 mln. litų. O nuo 2020 m., kai įsigalios ne 1 proc., o 3,5 proc. pagrindinė įmoka iš „Sodros“, ir privačiuose fonduose senatvei kaups trys ketvirtadaliai dirbančiųjų, biudžetui tai kainuos kasmet maždaug po 900 mln. litų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder