Dirbti nereikės šeštadienį ir sekmadienį, taip pat Kūčių ir Kalėdų dienomis pirmadienį-trečiadienį.
„Sakyčiau, prekybininkai bet kuriuo atveju išloš – jie kalėdiniu laikotarpiu visada išlošia. Pirkėjų srautai pasiekia tokį didelį mastą, kad ir tos dienos nepaveiks“, – prognozuoja bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ verslo plėtros vadovas Justas Gavėnas.
J. Gavėno teigimu, jei atsiras įdomių pasiūlymu, šventiniu laikotarpiu gali išlošti išvykstamojo ir vietinio turizmo paslaugas teikiančios bendrovės. „Jei kažką konkretaus pasiūlytų, jos galėtų tuo pasinaudoti, tačiau kol kas aš konkrečių pasiūlymų nematau – jos nedirba kryptingai tam, kad pasiektų penkias dienas atostogausiančius žmones“, – mano pašnekovas.
J. Gavėnas pastebi, kad laikas nuo Kalėdų iki Naujųjų apskritai pretenduoja į atostogų metą – tokia praktika populiari Europoje. Tai laikas, kada įmonėse paliekami tik tie darbuotojai, kurių buvimas darbo vietoje būtinas dėl paslaugų arba gamybos specifikos.
„Didžioji dalis žmonių ilsisi, darbe lieka tik, sakykime, komunalines paslaugas teikiančios įmonės ir viešasis sektorius, tad daugeliu atveju toks kiekis nedarbo dienų pridėtinės vertės tiek verslui, tiek valstybei mažai kuria. Tai nėra didelis džiaugsmas ekonomikos ir konkurencingumo kontekste, bet didelis džiaugsmas darbuotojams ir patiems žmonėms“, – apie laukiančias penkias nedarbo dienas kalbėjo J. Gavėnas.
Kad penki laisvadieniai nedžiugina darbdavių, patvirtina ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
„Pagal tam tikrus preliminarius skaičiavimus, viena nedarbo diena valstybei kainuoja apie 100 mln. litų. 100 mln. litų negautų pajamų valstybei yra daug. Aišku, čia labai sąlyginis skaičiavimas“, – teigia S. Besagirskas. Jis atkreipia dėmesį, kad darbuotojai šventinėmis dienomis kainuoja daugiau – žmonės nori būti su šeimomis, išvažiuoti, tad juos reikia motyvuoti ir už darbą per laisvas dienas tenka mokėti papildomai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą