Perpildytose didžiųjų miestų kapinėse sparčiai nebelieka vietos mirusiesiems

Mokslininkai nustatė, kad, nepaliaujamai augant žmonių populiacijai, ilgainiui visiems neužteks nei žemiškųjų išteklių, nei vietos. Tačiau nereikia būti mokslininku, kad suprastum, jog greitai žemėje nebeišsiteks ne tik gyvieji, bet ir mirusieji. Dėl sparčiai mažėjančios vietos naujoms kapavietėms velioniai kapinėse gali pristigti vietos, o žmonėms teks keisti įpročius per Vėlines vykti aplankyti artimųjų kapų, nes jų paprasčiausiai nebus.

Vėlinių tradicijos nuo seno lietuvius ginė net ir šimtus kilometrų iki savo mirusiųjų artimųjų kapų bent kartą per metus atiduoti jiems pagarbą. Tačiau šiemet švenčių išvakarėse kai kuriems anapusinės problemos tampa pačiais didžiausiais žemiškaisiais rūpesčiais, mat ankšta darosi ne tik žemėje, bet ir po ja.

Esą būtent todėl valdininkai prieš kelias savaites sumanė "sutvarkyti" mirusiųjų pasaulį, nustatydami net kapaviečių taisykles, spėjusias papiktinti ne vieną. Tad nuo šiol lietuviai turės žinoti ne tik tai, jog "vienvietė" kapavietė yra 2 m ilgio ir 1,5 pločio, "dvivietė" - 2,5 m ilgio ir 2 pločio, o "šeiminė" - 7 kv. metrų, bet ir tai, jog kapavietei reikia parengti projektą ir suderinti paminklo aukštį.

Pavyzdžiui, kapavietės įrengimo dokumentus, remiantis taisyklėmis, reikės suderinti su atsakingu savivaldybės tarnautoju, o jei paminklas bus aukštesnis nei 1,2 "nuo žemės paviršiaus, įskaitant cokolio aukštį", arba platesnis nei 1,5 m, dokumentai nebus derinami. Lygiai taip pat, jei kapo apvadai bus aukštesni nei 20 cm. Mirusiojo artimieji, be kita ko, turės palikti kapinių prižiūrėtojams visus savo asmens duomenis, telefono numerius ir adresus.

Valdininkams palikta ir teisė kapavietės "nederinti", jei dokumentai bus pateikti, pavyzdžiui, per vėlai.

"Vakaro žinių" žurnalistams pasidomėjus, ar artimiausiais metais didžiuosiuose Lietuvos miestuose nepristigs vietos tinkamai atsisveikinti su mirusiaisiais skiriant jiems atilsio vietą, paaiškėjo, kad vietos kapavietėms smarkiai mažėja, o sprendimai, kaip įveikti šią problemą, pakibę ore.

Nors Kaune veikiančių kapinių yra net 16, vos vienose jų galima kurti naujas kapavietes. Anot Kauno savivaldybės įmonės "Kapinių priežiūra" direktoriaus Evaldo Stankevičiaus, gana intensyviai laidojama į senas giminių kapavietes, tačiau jei mirtingumo rodikliai nesikeis, vietos mirusiems užteks vos pusmečiui.

Paklaustas, kaip žadama spręsti šią problemą, "Kapinių priežiūros" direktorius pasakojo, kad konkretaus plano miesto savivaldybė neturi.

"Planuojama mažinti apsauginę zoną aplink kapines, taip pat diskutuojama dėl senų kapinių plėtimo", - menkus žingsnius sprendžiant vietos klausimą nupasakojo E. Stankevičius.

Pasak pašnekovo, naujų kapinių rengimo darbai pajudėtų iš vietos, jei problema paaštrėtų. "Numatyta atidaryti naujas kapines, bet kol kas vyksta teisiniai ginčai. Jei problema paaštrėtų, gal tie teismai pajudėtų į priekį. Iš esmės konkrečių ateities planų kol kas negalime įvardyti", - liūdnas prognozes dėstė E. Stankevičius.

Ne ką geresnė situacija ir Šiauliuose. Mieste yra vienos veikiančios ir vienos riboto naudojamo kapinės. Šių abiejų užteks vos dvejiems metams.

Šiaulių savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Elena Jakaitienė skundėsi, kad ši problema sprendžiama jau seniai, tačiau iki šiol nepasiekta jokio rezultato, nors laisvos vietos kapinėse sparčiai mažėja.

"Kol kas mums nelabai sekasi steigti naujas kapines. Teismas panaikino detalųjį planą ir šiuo metu rengiamas naujas", - problemos sprendimo žingsnius nupasakojo savivaldybės atstovė.

E. Jakaitienės teigimu, šiuo metu tenka taupyti vietas kapinėse. "Ribojami kapo matmenys, pasibaigus 25 metų kapo ramybės laikotarpiui, turint sutikimą žmogaus, kurio vardu registruota kapavietė, į tą pačią duobę galima laidoti giminaitį", - laidojimo subtilybes aiškino E. Jakaitienė.

Paklausta, ar netaptų krematoriumas miestui gelbėjimosi ratas, infrastruktūros skyriaus specialistė juokiasi, kad tai nėra kiekvienam regionui būtina įstaiga, tačiau patvirtina, kad apie kolumbariumo įrengimą yra rimtų planų.

"Numatyta įsteigti net du kolumbariumus. Pirmasis turėtų atsirasti jau pavasarį", - pirmą gerą naujieną pranešė E. Jakaitienė.

Konkrečių planų, ką daryti su perpildytomis kapinėmis, neturi ir Panevėžys. Anot savivaldybės Miesto ūkio skyriaus direktoriaus Antano Karalevičiaus, laisvų vietų kapinėse liko vos 300 ir jų užteks tik metams. "Turime vienas veikiančias ir vienas iš dalies veikiančias kapines. Šiuo metu rengiame detalųjį planą naujoms kapinėms", - kuklias ateities perspektyvas dėstė A. Karalevičius.

Anot jo, kyla vis didesnis susidomėjimas alternatyviu laidojimo būdu, kuris miestui sutaupytų daug vietos. "Nors kolumbariumo įrengimas dar tik minčių lygmens, esant poreikiui, jis būtinai kada nors atsiras", - ateities vizijas nupasakojo pašnekovas.

Sostinėje ir uostamiestyje situacija kiek geresnė. Vietos kapinėse užteks dar keleriems metams, o ir kolumbariumo statybos jau ant nosies.

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė pasakojo, kad planuojamas kolumbariumas Klaipėdoje bus jau nebe pirmas. "Pirmasis 168 vietų kolumbariumas pas mus buvo įrengtas 2006 metais ir per pusantrų metų buvo visiškai užpildytas", - didelį susidomėjimą rodančius skaičius pristatė I. Šakalienė.

Anot pašnekovės, savivaldybę vis dažniau pasiekia informacija, kad yra žmonių, laukiančių, kada galės pasinaudoti nauju laidojimo būdu.

"Net be kolumbariumo žmonės noriai laidoja savo artimuosius urnose, kurioms yra skiriama kapavietė. Todėl manau, kad kolumbariumai turėtų pasiteisinti", - taupančia žemės vietą naujove tiki I. Šakalienė.

Vilniuje kremuotų palaikų per metus palaidojama iki šimto, tačiau, pasak Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Mikalauskienės, poreikis vis kyla, todėl sostinėje planuojama įrengti net tris kolumbariumus.

Pasak I. Mikalauskienės, prieš 15 metų sostinėje buvo kilę minčių statyti nuosavą krematoriumą, tačiau tam pasipriešino rajono, kuriame jis buvo numatomas, gyventojai.

"Galvojome statyti krematoriumą Vilniuje prie Liepynės kapinių, tačiau netrukus prasidėjo Naujininkų rajono gyventojų protestai. Atstūmimo reakcija kyla iš to, kad pas mus kitokios tradicijos. Turi praeiti nemažai laiko, kad žmonės priimtų naujoves", - sunkiai prigyjančių naujovių priežastis aiškino savivaldybės atstovė.

Kalbos, kad visuomenė dar nepasiruošusi priimti naują laidojimo praktiką, "K2 LT Krematoriumas" direktorius Vytenis Labanauskas vadina realybės neatitinkančia politikų skleista erezija. "Prieš statybų darbus atlikome apklausą, norėdami sužinoti visuomenės nuomonę. Žmonės priėmė tą žinią teigiamai ir mato poreikį. O politikai, nenorėdami būti nepopuliarūs ir bijodami visuomenės pasmerkimo, skleidė skeptiškas kalbas. Tačiau gyvenimas parodė, kad jie nebuvo teisūs", - klaidinamus mitus griovė V. Labanauskas.

Pasak jo, sprendimą atidaryti pirmą krematoriumą Lietuvoje lėmė kelios priežastys. Pirmiausia - opus vietos kapinėse stygius. "Be to, Europoje likome vieninteliai, neturėję tokios įstaigos", - pažymėjo krematoriumo direktorius.

Krematoriumas dar tik ruošiasi gruodį pradėti veiklą. Tačiau jau dabar, V. Labanausko teigimu, kone kasdien skambina žmonės. "Eilės laukiančiųjų nedarome, skatiname žmones dar pagyventi, - juokavo įstaigos direktorius. - Tačiau žmonės skambina kone kasdien ir klausia, kada jau bus galima naudotis kremavimo paslaugomis."

Pasak V. Labanausko, lyginant kainas, tiek senasis, tiek naujasis laidojimo būdas gali kainuoti daug ir mažai. "Tai, ar kremavimas kainuos daugiau ar mažiau už įprastas laidotuves, priklausys nuo paties žmogaus poreikių ir laidojimo ištaigingumo. Konkrečiai mūsų paslaugos kainuoja 1300 litų. Į kainą įeina ne tik sudeginimas. Kadangi žmonėms tai naujiena, mes turime dvi atsisveikinimo sales ir siūlome pamatyti, kaip visa tai vyksta", - paslaugų spektrą ir kainas pristatė krematoriumo direktorius.