Kadaise Vaitelių kaime gyvenusios tremtinės anūkė, Krasnojarske gimusi dabar jau 21-erių Jelena Pestum visada svajojo gyventi močiutės tėviškėje. Svajonė išsipildė - moteriai, turinčiai Rusijos pilietybę, pavyko gauti ir Lietuvos pilietybę, tad ji jau kone 10 metų gyvena Klaipėdoje. Tačiau, kai Klaipėdoje gimusiam jos sūnui buvo suteikta ir Rusijos pilietybė, užvirė baisus skandalas - Migracijos tarnybos darbuotojai grasina atimti iš vaiko Lietuvos pilietybę. Prieš porą metų moteris tapo našle, o dabar baiminasi, kad gali netekti ir sūnaus.
Nebegalės parsivežti?
"Mano vyras turėjo Lietuvos pilietybę, todėl natūralu, kad 2008 metais gimus sūnui ir jam buvo suteikta Lietuvos pilietybė. 2009 metais norėjome nuvažiuoti į Rusiją aplankyti mano tėvų, tad su vyru nuėjome į Klaipėdoje įsikūrusį Rusijos konsulatą, kad gautume sutuoktiniui vizą. Konsulato darbuotojai pasiteiravo, ar mes nenorėtumėme, kad sūnus gautų Rusijos pilietybę - esą tokia galimybė yra. Mes mielai sutikome. Pagalvojau, kad bus labai patogu - nereikės kiekvieną kartą vykstant į Rusiją daryti vaikui vizos. Be to, galvojau ir apie vaiko ateitį - galbūt užaugęs jis norės mokytis Rusijoje", - pasakojo J. Pestum.
Šį pavasarį ji nuėjo į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Migracijos skyrių pakeisti vaikui pasą. Pasak moters, šios įstaigos darbuotojos išgirdusius, kad vaikas turi dvi pilietybes, pradėjo ją siuntinėti iš kabineto į kabinetą ir gąsdinti.
"Man tiesiai šviesiai pareiškė, kad atims iš mano vaiko Lietuvos pilietybę vien dėl to, kad laiku nepranešiau apie tai, kad sūnui buvo suteikta Rusijos pilietybė. Kadangi mes su vaiku gegužę planuojame lankytis Rusijoje, Migracijos skyriaus darbuotojos gąsdina mane, kad man gali nebeleisti vaiko įsivežti atgal į Lietuvą", - pasakojo išsigandusi moteris.
Pasak jos, Migracijos skyriaus darbuotojos nesuteikė jokios vilties, kad vaikui Lietuvos pilietybė bus palikta. Esą sprendimas paaiškės tik po pusės metų.
"Pati paskambinau į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos ir ten išgirdau visai kitokią informaciją - esą sprendimas turėtų būti jau po 2-3 savaičių ir per tą laiką jokiu būdu negaliu išvežti vaiko iš Lietuvos, nes jis tebėra Lietuvos pilietis, o jo pasas nebegalioja. Klaipėdos Migracijos tarnybos darbuotojai apie tai manęs neperspėjo. Sakė, jei noriu, galiu vežtis, tik nežinia, ar parsivežti leis...", - stebėjosi J. Pestum.
Spręs vilniečiai
Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkė Svetlana Chodina tikino, kad moteris situaciją šiek tiek sutirštino. Esą įstaigos darbuotojos negalėjo gąsdinti, kad jai nebeleis įsivežti vaiko iš Rusijos net ir tuo atveju, jei Lietuvos pilietybė jam tikrai būtų atimta.
"Ji yra jo motina ir niekas to vaiko iš jos neatims. Net ir tuo atveju, jei Lietuvos pilietybę iš vaiko atimtų - jam tiesiog būtų suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje", - paaiškino S. Chodina.
Pasak jos, pagrindinė problema šioje istorijoje ta, kad pagal galiojančius teisės aktus, po to, kai vaikui buvo suteikta Rusijos pilietybė, moteris turėjo informuoti apie tai artimiausią Migracijos skyrių. Pagal dabar galiojančius teisės aktus informuoti galima per du mėnesius. Tačiau tėvai to nepadarė. J. Pestum aiškina, kad ji nežinojusi, jog yra tokia tvarka.
"Po to, kai Lietuvos piliečiui suteikiama kitos šalies pilietybė turi būti priimtas naujas sprendimas dėl Lietuvos pilietybės. Kiekvienas atvejis skirtingas, todėl ir sprendimai - skirtingi. Bet kuriuo atveju dokumentai siunčiami į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos ir sprendimai priimami ten", - pasakojo S. Chodina.
Pasak jos, ir dabar J. Pestum sūnaus dokumentai bus siunčiami į Migracijos departamentą.
"Nerenkame statistikos, kiek Klaipėdoje gyvena žmonių turinčių ne vieną pilietybę. Tačiau tikrai negali būti šitaip, kad Lietuvos piliečiai kada sugalvoję pasiimtų dar ir Rusijos, ir Ukrainos, ir Baltarusijos pilietybę", - komentavo viršininkė.
"Jei prašo - negalime neduoti"
Tuo metu Klaipėdoje esančio Rusijos generalinio konsulato darbuotojai laikosi visiškai kitokios pozicijos. Pasak konsulo Vladimiro Popovo, jiems visai nesvarbu, kad Rusijos pasą turintis asmuo dar turi ir kitos šalies pasą.
"Mums šis žmogus yra tik Rusijos pilietis, nes jis turi Rusijos pasą", - pabrėžė V. Popovas.
Pasiteiravus, ar tikrai Rusijos pilietybę Lietuvoje gimę vaikai gali gauti gana lengvai, V. Popovas pabrėžė, kad tai įmanoma tik tais atvejais, kai bent vienas iš tėvų yra Rusijos pilietis.
"Pagal Rusijos įstatymus vaikams, gimusiems maišytose santuokose, Rusijos pilietybė suteikiama ne nuo gimimo, o tėvų prašymu. Turiu akcentuoti, kad vaikui pilietybę suteikiame tik tais atvejais, kai bent vienas iš tėvų turi Rusijos pilietybę ir tik abiejų tėvų sutikimu. Tėvai dėl pilietybės suteikimo gali kreiptis praėjus, kad ir 10 metų nuo vaiko gimimo - nėra jokio skirtumo. Tikrai nėra buvę nė vieno atvejo, kad būtume vaikui nedavę Rusijos pilietybės - jei tėvai prašo, negalime neduoti", - komentavo konsulas.
Pasak jo, konsulato darbuotojai neprivalo perspėti tėvų apie tai, kad vaikui suteikus Rusijos pilietybę, gali iškilti grėsmė netekti Lietuvos pilietybės, tačiau esą dažniausiai apie tai užsimenama.
"Dažniausiai iš pradžių prašome tėvų kreiptis į Lietuvos migracijos tarnybą ir tik išsiaiškinus visus niuansus rašyti prašymą, kad vaikui būtų suteikta ir Rusijos pilietybė. Pabrėžiu - mūsų užduotis - tik sutvarkyti dokumentus", - kalbėjo V. Popovas.
Konsulas priminė, kad pagal Rusijos įstatymus visiškai nesvarbu, jei vaikas turi kitos šalies pilietybę - tai nesudaro jokių kliūčių gauti ir Rusijos pilietybę. Tačiau ši taisyklė galioja tik vaikams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą