Rugpjūčio 22 dieną keli kilometrai nuo Kretingos miesto esančioje Dupulčių gyvenvietėje kamuolinis žaibas smogė į elektros atramos stulpą ir pramušė oro linijos izoliatorių. Nuo trenksmo pabudusi trylikametė Simona Puleikytė apie pirmą valandą nakties virš tvarto išvydo kabantį pilno mėnulio pavidalo blyškiai gelsvą ugnies kamuolį. Netrukus pliūptelėjo fejerverką primenančios liepsnos. Žaibo iškrova trenkė į elektros stulpo atramą ir ją įskėlė. Pramušus oro linijos izoliatorių, per atramą į žemę ėmusi tekėti elektros srovė uždegė šalia esančią metalinę tvorą, kurios dalis susilydė. Apsvilo už kelių metrų augančios slyvos kamienas, apdegė žemė. Nuvykę į Dupulčius pasidomėjome, ką matė ir išgyveno žmonės.
Atrodė, kad kilo gaisras
"Tą vakarą žaibavo, paskui gatvėje pasigirdo trenksmas: pirmas žaibas trenkė į asfaltą. Sukilę puolėme prie lango ir pamatėme, kad dega elektros stulpas. Iš pat pradžių menkai išsigandome, bet paskui pasidarė labai baisu: čia viskas aplinkui degė, - pasakojo Virginija Puleikienė. - Atbėjo kaimynai, susirinko gal pusė kaimo. Atjungėme elektrą ir iškart ieškojome pagalbos, skambinome elektrikams, gaisrininkams, bet jų tą akimirką nepataikėme reikiamo numerio, sunku buvo susigaudyti, tad tarnybas iškvietė kaimynai.
- Tvora ėjo aukšta liepsna, visur rūko dūmai. Aš galvojau, kad tvartas tikrai sudegs, ir iškart su tuo susitaikiau. Kadangi šeškai jau anksčiau buvo išpjovę viščiukus, tai pajutę svilėsių kvapą, pamanėme, kad iškepė vištos. Bet jos visiškai nenukentėjo. Iškart norėjau prie jų pulti, bet vyras neleido. Viskas užgeso savaime, kai atjungė elektrą (ji vėl buvo įjungta apie 3-ią valandą nakties). Čia viskas atrodė labai baisiai, devynmetis sūnus net nuogas laukan išbėgo, bet kai apžiūrėjom, atrodo, kad nieko ir nebuvo. Visi trys vaikai labai išsigando, gal kad patys labai panikavom, bet greit nusiramino, - sakė moteris, prisiminusi, jog prieš įvykį kaukė šunys. Po įvykio šeimą aplankė nekviestų svečių, kaime kalbėta, jog sudegė jų malkinė. Tąsyk kaimo žmonės maldaknygėse susieškojo maldą Šv. Kazimierui.
Virginijos dukra Simona, savomis akimis regėjusi kamuolinį žaibą, sakė, kad jis buvo mėnulio, tik be dėmių, pavidalo ir dydžio, baltai geltonas. Jį išvydusi, iškart bėgo pas mamą.
"Pamaniau: ateiviai atskrido"
Puleikių kaimynė Aldona Venckienė pasakojo: "Buvo didelis trenksmas, pašokus lovoje kritau aukštielninka. Pamačiau tik, kaip ryškus žaibas, dydžio kaip ąžuolo vainikas arba mėnuo, atskrido ir nutūpė; per mano miegamojo langą net nesimatė, kur... Tuo momentu automatiškai atšokau nuo lango ir buvau ištikta šoko: aš tai patyriau pirmą kartą gyvenime. Kaimynui Ketleriui paskambinau, jis man diktuoja elektros tinklų numerį, sakau: "Tu bobai nediktuok, o skambink ten, kur reikia". Iš karto ant stogo nutūpęs žėrintis "mėnulis" neužgęso, gal tik po 15-os minučių; aš ir dabar jį matau akyse, bet nemoku nupasakoti kaip jis išnyko. Ar esat buvusi kada ištikta tokio šoko? Kai tavo visas daržas dega, ugnis, rodos, artėja į tavo tvartą, o elektros laidai visoj gyvenvietėj pašėlusiai čirščia...
Aš paniškai bijau perkūnijos. Kai gyvenome Baubliuose, irgi yra kamuolinis žaibas trenkęs į liepą ir padalinęs ją perpus. Vėlek nugriaudėjo trenksmas: tada visi - mums buvo ką tik gimusi dukrytė, sūnus trejų metukų - sėdėję aplink stalą, palindome po juo. Šįkart vyras už rankos laikė, neleido prie metalo liestis anei žengti toliau 30-ies metrų. Mūsų aviganis kaukė ir draskėsi... Taip, atsiliepė sveikatai, nes prieš tai buvo širdies priepuolis, ir po įvykio dvi dienas sirgau. Juk pirmas įspūdis buvo, kad atskrido ateiviai... Tiesiog ugnies kamuolio aura didžiulė - tokia kaip liepsna eina laidais, žemė aplinkui degė. Tas vaizdas tikrai baisus kaip pragare, nebenorėčiau to patirti. Nė trupučio ne gražu, viską užgožė siaubas, - sako ūkininkė.
Elektriniai reiškiniai atmosferoje
Paprašėme Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko Liongino Pakščio aptarti šį retą reiškinį.
"Tipiškas kamuolinių lietaus debesų formavimasis ir iš jų krintantys krituliai lemia galingas elektros iškrovas debesyse bei tarp debesų ir Žemės. Tokios kibirkštinės iškrovos vadinamos žaibais, o jas lydintys garsai - griaustiniu. Visas procesas, dažnai lydimas ir trumpalaikio vėjo sustiprėjimo (škvalo) vadinamas perkūnija. Perkūnijų trukmė nedidelė: nuo kelių minučių iki kelių valandų. Žaibų skaičius siekia kelias dešimtis per minutę. Dažniausiai perkūniją lydi liūtinis lietus, kartais kruša.
Būtina perkūnijos formavimosi sąlyga - didelio elektros potencialų skirtumo atsiradimas debesyse arba tarp debesų ir Žemės. Kai lauko įtampa pasiekia kritinę reikšmę - 25 000-50 000 V/m ir daugiau, potencialų skirtumą išlygina kibirkštinės iškrovos (žaibai). Žaibas susideda iš keleto, kartais daugelio vienas kitą sekančių impulsų. Laiko intervalai tarp impulsų yra apie 0,05 s, o pats žaibas trunka dešimtąsias sekundės dalis.
Pagal formą žaibai yra skirstomi į linijinius, plokščiuosius ir kamuolinius. Kiekvieną dieną Žemės rutulyje vyksta apie 1800 perkūnijų, o žaibų skaičius per sekundę siekia 100-tą.
Kamuolinis žaibas gali įriedėt į kambarį
"Kamuolinis žaibas - tai kelių dešimčių centimetrų skersmens šviečiantis kamuolys, judantis kartu su vėju ar oro srove. Susilietęs su daiktais ar paviršiais, gali sprogti. Šis reiškinys retas ir sunkiai prognozuojamas, todėl ir mažai ištirtas. Manoma, kad kamuolinį žaibą sudaro nepastovūs azoto ir deguonies junginiai", teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas.
"Mūsų stoties stebėtojai fiksuoja visus reiškinius, bet žaibų, linijinių ar kamuolinių, neišskiria. Kamuolinį žaibą galima tik iš arti pastebėti: dažniausiai pastebima, kad į žemę skrodžia žaibo linija, kaip ir linijinis žaibas - ir išsišakoja. O kamuolinis žaibas dažnai gali ir į kambarį įriedėt, ir jeigu jam niekas netrukdo, nesusiduria su aštria kliūtimi, jis neprogsta ir gali savaime pradingti. Kartais jis išlenda atgal pro kaminą lauk į atmosferą, bet jeigu sprogsta, tai tikrai padaro daug žalos: sukelia gaisrą, sprogimo metu žūva žmonės... Minėtu atveju Dupulčiuose žmonės atsipirko išgąsčiu", sakė ponas L. Pakštys.
"Ši vasara neišsiskyrė tokiomis aukštomis temperatūromis kaip praėjusioji. Šiltas laikotarpis šiemet buvo trumpesnis, kiek šiltesnė buvo liepa (vidutinė mėnesio temperatūra buvo 19,8 laipsnių Celsijaus). Pernai rugpjūtis buvo rekordiškai karštas (vidutinė mėnesio temperatūra - 21,1 laipsnių Celsijaus), o šis - daug vėsesnis, - sakė L. Pakštys. - O šių metų šiltą liepą nemažai palijo, ir perkūnijų skaičius buvo didelis. Pavyzdžiui, liepos mėnesį net vienuolika dienų praėjo su perkūnijomis. Tai išties labai daug, nes per metus paprastai būna iki 15-20 dienų su perkūnija. Užtat nutiko visokių įvykių, beje, ir tragiškų.
Perkūnijos pajūryje pasitaiko ne tik šiltuoju metų laiku, nuo balandžio iki spalio, bet ir žiemos metu. Sausio ir vasario mėnesiais pasitaiko, kad sugriaudėja danguje. Tai nutinka dėl to, kad įsiveržus šaltoms oro masėms, joms lekiant labai dideliu greičiu virš jūros ir susitikus su kranto linija, pradeda formuotis debesys, kilti į viršų - ir susidaro sąlygoms perkūnijoms. Jos trinkteli ties kranto linija, o toliau žemyne tų perkūnijų nefiksuojama. Mūsų hidrometeorologijos stotis vos ne kiekvienais metais užfiksuoja perkūnijas žiemos metu", - "Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus viršininkas L. Pakštys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą