Pirmoji ES parama Lietuvos jūrininkams

Laivyba

Vakar Lietuvos jūreivystės kolegijoje iškilmingai įteikti liudijimai 43 žvejybos laivų šturmanų kursus baigusiems klausytojams.

Per 9 mėnesius jie baigė Europos Sąjungos (ES) finansuojamos programos "Budinčiųjų kapitonų padėjėjų, dirbančių plaukiojančiuose Baltijos jūroje žvejybos laivuose iki 500 BT" kursus. Tai unikalus atvejis, nes pirmą kartą ES paramos sulaukė, ne kompanijos ar organizacijos, o paprasti žmonės - Lietuvos jūrininkai.

Lietuvos jūreivystės kolegija vykdė ES PHARE 2001 metų socialinės sanglaudos subsidijų programos "Profesinis rengimas siekiant ekonominės ir socialinės naudos" projektą "Persikvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programų rengimas ir įgyvendinimas jūrininkų įsidarbinimo galimybėms didinti - JŪRISGA". Projektas pradėtas įgyvendinti pernai rugsėjo 15 d. ir baigtas šiemet įteikiant paskutinius liudijimus.

Kolegijos partneris įgyvendinant šį projektą Klaipėdos darbo rinkos mokymo ir konsultavimo taryba. Projekto tikslas - skatinti nedarbo mažinimą jūrinėje darbo rinkoje rengiant ir įgyvendinant jūrininkų persikvalifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal dvi programas. Be minėtos budinčiųjų kapitonų padėjėjų programos, dar buvo įgyvendinama bendroji jūrininkų kvalifikacijos kėlimo programa, pagal kurią jūrininkai mokėsi jūrinės anglų kalbos, lietuvių kalbos ir dirbti kompiuteriais.

Prieš dvejus metus Darbo rinkos konsultacinis centras pasiūlė Lietuvos jūreivystės kolegijos direktoriui Viktorui Senčilai dalyvauti ES PHARE projekte. Buvo sudaryta darbo grupė, atlikta jūrininkų darbo rinkos analizė. Persikvalifikuoti reikėjo radijo operatoriams, refrižeratorių mechanikams ir mašinistams, kurie nebebuvo reikalingi laivuose.

Tuomet Klaipėdos darbo biržoje buvo įregistruoti 265 jūrininkai, neturintys darbo. Pusės jų amžius buvo virš 45 metų, pusė jų turėjo tik vidurinį techninį išsilavinimą, tik keli jų procentai mokėjo užsienio kalbą, nedaug jų temokėjo ir lietuvių kalbą. Todėl atsižvelgiant į poreikius buvo įgyvendinamos dvi mokymo programos. Į kursus buvo priimami visi norintieji: tie, kurie buvo bedarbiai, ir tie, kurie jautė galėsią turėti problemų dėl darbo ateityje.

Turėjo būti sudarytos dvi budinčių kapitonų padėjėjų grupės po 20 žmonių. Planuota priimti 40, priimt - 55, baigė 43 žmonės. 6 grupės po 15 žmonių turėjo mokytis pagal bendrą kvalifikacijos kėlimo programą. Buvo priimti 104, baigė 94 kursų klausytojai. Jiems liudijimai buvo įteikti anksčiau.

Beje, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie jų dirbo jūroje, jiems buvo sudarytos galimybės mokytis savarankiškai, o paskui laikyti egzaminus.

Antros grupės budinčiųjų kapitonų padėjėjų seniūnas Petras Cirtautas, baigęs kursus tik gerais ir labai gerais pažymiais sakė, jog teko kaip reikiant pasistengti, nes per gana trumpą laiką dėstytojai privalėjo į nebejaunų žmonių galvas sudėti jūrinį mokslą. Stojus prieš egzaminų komisijos, kurioje buvo ne tik kolegijos dėstytojai, bet ir patyrę kapitonai, narius klausytojams drebėjo rankos ir kaktas pylė šaltas prakaitas.

Baigusius kursus klausytojus sveikino Seimo nariai, būsimi darbdaviai. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Zenonas Kaupas palinkėjo: "Kad jūsų laivų dugnas niekada neliestų jūros dugno".

DALIA BIKAUSKAITĖ