Plojimai vidiniam juokdariui

Plojimai vidiniam juokdariui

Balandžio 1-oji - ne tik Melagių, bet ir juoko diena. Tik juokas skiria žmogų nuo žvėries, juokas išveja žiemą iš žmogaus gymio. Paklausėme žinomų miestelėnų ir tautiečių, kas juos dar priverčia kvatoti šioje krizės iškamuotoje ašarų pakalnėje. Ar apskritai dar įstengiame juoktis, pavargę nuo tragiškų grimasų.

"Kas esam, tą ir matom"

Nijolė OŽELYTĖ, aktorė, buvusi politikė
Man juokingiausi tie, kurie visą laiką susiraukę tupi, spjaudo ant gyvenimo. Paskutiniu metu aš matau tik linksmus jaunimo ir kolegų veidus. Aš išradau tokią patarlę: tame pačiame pasaulyje vienu metu kiaulės savo tvarte žiūri ir į ėdžias, ir į mėšlą, o lakštingala čiulba sau danguje ir mato saulę. Kas esam, tą ir matom. Kai viename susitikime pagyvenęs žmogus aiškino, kaip gera buvo gyventi prie tarybų valdžios, labai nuoširdžiai juokiausi, ir visa salė "lūžo". O dėl cirko Seime, tai ar jūs turite tiek laiko ir taip nebranginate savęs, kad būtumėt šiukšliadėžė, ir į juos žiūrėtumėte? Mano gyvenimas man per brangus, kad aš gaiščiau laiką. Mane dar juokina, kad iki šiol nežinau, kada esu gimusi - ar kovo 31-ąją, ar balandžio 1 dieną. Dokumentuose parašyta vienaip, mama prisimena kitaip.

"Mėgstu juoktis iš savęs"

Anatolijus KLEMENCOVAS, menininkas
Klaipėdoje mane, vieną iš kūdikėlio - Jūros šventės - gimdytojų velniškai juokina ir piktina pastaba, kad ir vėl žmonės prisisios jūrą senamiestyje. Tai fiziologinė būtinybė, ir jeigu žmogus ją išskiria kaip svarbiausia šventės akcentą, su jo psichika kažkas ne taip. Man keista, kad kai kurie žmonės galvoja ir nuoširdžiai tiki, jog Lietuva - pasaulio bamba. Iki šiol juokina prisiminimas, kai Klaipėdos galerijoje dailininkai balandžio 1-ąją padarė fantastinę avangardinio meno parodą, kuriai prireikė policininkų apsaugos. Žmonės suvokė tai kaip labai reikšmingą ir rimtą įvykį. Iš savęs mėgstu juoktis, ir pakankamai ironiškai žiūriu į savo gyvenimą, savo reikšmę jame, bet velnias žino, ar man patiktų, jei kiti su manimi pajuokautų, iškrėstų pokštą. Tu esi viešai mane išvadinusi Rasputinu, bet tas tavo krikštas iki šiol klajoja man virš galvos, retkarčiais pažiūriu dideliame veidrodyje į savo fizionomiją: na, kaip iš akies trauktas tas nevidonas.

"Juokinga, kad jau niekas nejuokinga"

Gytis PADEGIMAS, režisierius
Man atrodo, kad likęs tik juokas pro ašaras. Man juokinga, kad jau niekas nejuokinga. Lieka tik kvatotis, kad aplink tiek gyvenimo absurdo. Viską priimame tik ironiškai. "Utopijos" autorius Tomas Moras, kuriam Henrikas VIII galvą nukirto, yra gerai pasakęs: "Ironija - tai silpnųjų ginklas". Juo ir belieka gintis, nes jeigu priimtum mūsų gyvenimą rimtai, išprotėtum. Kita vertus, juokiamės iš visko. Aš stengiuosi iš savęs pasijuokt, kiek įmanoma, tai padeda išlikti. Bet pastatę tris atomines elektrines tuoj kvatosimės pragare. Man juokingiausia situacija buvo Seime kovo 11 dieną, kai man buvo įteiktas pakvietimas su Seimo pirmininkės parašu - Bernardui Gyčiui Pagedimui. Ar tai reikštų, kad esu pagedęs?

"Anksčiau kėlė šiurpą, dabar norisi kvatotis"

Jurijus SMORIGINAS, choreografas
Įsijungi radiją, ir vietoje viltingos žinios išgirsti blogas. Anksčiau tai kėlė šiurpą, dabar norisi kvatotis. Vietoje to, kad sunkmečiu žmogų pakelti, viskas daroma, kad žmonės pjautųsi, kartųsi, ar kvatotųsi kaip koks Šekspyro personažas. Kultūriniame gyvenime juokingas visiškas suprimityvėjimas, teatras painiojamas su šou, o šis laikomas aukščiausio lygio menu. Paskutinis humoras buvo, kai parduotuvėje mane vaikėsi du maži berniukai ir rėkė: "Juročka, Juročka!".

"Juokas - dalykas rimtas"

Dalia BIELSKYTĖ, poetė
Juoku užsikrėsti lengviau, nei gripu. Kartą kavinėje vienas pašnekovų, apkūnus vyrukas, pradėjo tyliai kikenti. Kikenimas lyg žemės drebėjimas ėmė purtyti visą nemenką jo kūną vis smarkiau, kol virto žvengimu - su pasiklykavimais, pasicypčiojimais, pakriuksėjimais ir pažagsėjimais. Nepraėjo nė kelios minutės, ir kartu, šluostydami ašaras, nevaldomai kvatojome visi kavinės lankytojai, nors nė vienas nežinojome, kodėl.
Girdėjau apie juoko terapiją - susirenka būrys žmonių ir juokiasi. Tiesiog šiaip, nes tai - sveika, padeda atsipalaiduoti, sustiprėti, atjaunėti. Manau, man jau pats laikas imtis šio gydymo metodo, nes pradėjusi svarstyti, kas man juokinga, kažkodėl prisiminiau tik tai, ko man gaila, dėl ko pikta ar apmaudu. Juokas - dalykas rimtas, jis gydo ne tik sielos, bet ir kūno žaizdas. Todėl ir sau, ir kitiems noriu palinkėti - kuo dažniau juokimės. Kaip kadaise, vaikystėje. Ir ne vienas iš kito, o kartu. Iš širdies.

"Juokas suvienytų žmones"

Simonas DONSKOVAS, dainininkas
Kai veidrodyje matau per šimto kilogramų mėsos gabalą, juokas neima. Jeigu visi juoktųsi, juokas suvienytų žmones. Juoką skirstau į normalų, cinišką, patologinį ir hienos kvatojimą. Įsivaizduoju, kad žmogus, kuris gauna 4 000 litų per mėnesį, ir tas, kuris gauna 600 litų, iš to paties reiškinio juokiasi kiek kitaip. Juokingiausia man, kad prieš 60 metų gimiau aš. Ir juokingas yra žmonių susireikšminimas, kai jie vaikšto su styrančiu savo statusu, ir kai kolegos galvoja, kad jie dainuoja, o iš tikrųjų to dainavimu nepavadinsi. Juokingos mintys ateina, kai būnu pagiringas.

"Šposų nekrečiu"

Violeta LOBAČIUVIENĖ, vyriausioji Lietuvos ragana
Lietuvoje tas humoro jausmas labai susijęs su pasišaipymu. Man labai juokinga "Lalunos" radijo laida "Lašas". Aš pati nemeluoju, nekrečiu šposų, ir nemėgstu, kai man krečia. Tačiau kartą balandžio 1-ąją, kai ruošiausi važiuoti į Klaipėdą, man reikėjo labai skubėti, paskambino toks rimtas verslininkas, ir sako "Ar girdėjai, kad Prezidentūros aikštėj nusileido prancūzų lėktuvas, ir dabar visos gatvės užblokuotos. Labai susinervinau, o jis pradėjo juoktis ir palinkėjo, kad visada likčiau tokia naivi".

"Prajuokinti sudėtinga"

Petras VARIAKOJIS, "Baltijos" cirko direktorius, klounas
Iš ko klounai juokiasi? Iš gyvenimo. Nesakysiu, iš ko juokiuosi Lietuvoje, nes bijau, kad po to mane pasikvies specialiosios tarnybos.
Klounas triukų semiasi iš gyvenimiškos situacijos, ir savo kalba, mimika, gestais, meistriškumu parodijuodamas parodo, kas vyksta. Ir daug kas atpažįsta save toje klounadoje. Šiais laikais žiūrovo nebeprajuokinsi pirštą parodęs ar užpakalin įspyręs, nebent kituose kraštuose. Dabar žmonės su problemomis smegenyse ir juos nustebinti ar prajuokinti sudėtinga. Gerai, jeigu į cirką ateina atsipalaiduoti ir jų pakili būsena, o mes suteikiame galimybę dvi valandas prapulti iš kasdienybės.
Sukelti juoko salvę yra menas. Esu televizinio humoro priešininkas, nes jame daug vulgarumo, nešvankybių, jaunimas paskui įsivaizduoja, kad taip galima elgtis ir gatvėje. Tokios intrigos tvirkina.

Faktai apie juoką

Medikai teigia, kad juoko efektas atitinka teigiamą sporto ir gimnastikos poveikį. 10-15 min. juoko gali sudeginti tiek kalorijų, kiek yra vidutinio didumo juodo šokolado plytelėje.
Juokiantis išsiplečia kraujagyslės ir širdis gauna daugiau deguonies. Niūrūs žmonės lyginant su linksmuoliais 40 proc. dažniau serga širdies ligomis.
Kūdikiai iki 3 mėnesių nemoka juoktis.
100 km/h - tokiu greičiu juokiantis oras išlekia iš plaučių.
6 metų vaikas vidutiniškai nusijuokia 300 kartų per dieną. Suaugęs šypsosi ir juokiasi vidutiniškai 15 kartų per parą.
Kad nusišypsotų žmogui reikia pajudinti 17 veido raumenų, o kad susirauktų - 43.
Oficiantai, kurie nuolat šypsosi savo klientams gauna 1,5 karto daugiau arbatpinigių.
Labiausiai besišypsantys žmonės gyvena Brazilijoje ir Kuboje. Patys niūriausi - Skandinavijos šalyse.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder