Savivaldybės valdininkų pasitarime, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, buvo nutarta griauti Plytinės gyventojus gąsdinantį kaminą. Tačiau tuo pat metu atsirado ir kita alternatyva - išsaugoti šį statinį.
"Tas objektas teismo pripažintas bešeimininkiu. Tačiau tokiu atveju tai - valstybės turtas, o valstybei šiuo atveju atstovauja Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Nutarėme nelaukti, kol veiksmų imsis ši institucija,
ir viską bandysime perimti į savo rankas. Sieksime, kad objektas būtų atiduotas savivaldybei, o tada jį griausime, rasime ir lėšų tam", - sakė savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius.
Tačiau Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos klubo pirmininkas Tautvydas Petras Tubis siūlo kaminą išsaugoti. Jis redakcijai atsiuntė nuotraukas iš Kinijos miesto Šanchajaus, kur viduryje centro, dangoraižių apsuptyje pūpso raudonų plytų kaminas, sutvirtintas apkaustais.
"Manau, architektai kartu su paveldosaugininkais turėtų svarstyti ir galimybę išsaugoti tą kaminą, sustiprinant jį mechaninėmis priemonėmis, kaip Šanchajuje. Šio kamino apačioje yra surašyta pačio statinio, buvusio kvartalo istorija. Kaminas dera net prie miesto silueto. O mūsų kaminas yra elegantiškas, gražu būtų jį išsaugoti nekeliant grėsmės aplinkiniams", - teigė T. P. Tubis.
Jam buvo keista tai, kad paveldosaugininkai kelia didžiausią triukšmą siekiant išsaugoti karinius tunelius, tačiau apie tokį objektą, kaip šimtametis kaminas, nutyli. Tiesa, jis nėra įtrauktas į saugotinų vertybių sąrašą.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis iškart pasisakė už tai, kad Plytinės kaminas būtų išsaugotas.
"Būtinai svarstysime galimybes bandyti rasti finansinių resursų išsaugoti šį objektą. Juk tai - senosios Klaipėdos arba jos kvartalo istorijos dalis. Reikės atlikti ekspertizę dėl plytų patvarumo, objekto stabilumo. Reikėtų mėginti kaminą išsaugoti, nes Klaipėdoje praktiškai nebėra nė vieno senovinio aukštybinio statinio. Juk prieš Antrąjį pasaulinį karą bažnyčių bokštai, kaminai buvo net orientyru laivų kapitonams", - sakė paveldosaugininkas.
Žinia, prieš keletą metų uostamiestyje buvo nugriauti buvusio celiuliozės fabriko aukšti kaminai.
A. Každailevičius savo ruožtu padėkojo už idėją kaminą išsaugoti, tačiau teigė netikintis, kad tai paveldosaugininkai sugebės tai padaryti.
"Tai būtų jų prerogatyva, tačiau Lietuvoje yra per tūkstantis paveldo objektų, kurie nyksta. Mūsų valstybė per daug "apsižiojo" daug ką saugoti, o pinigų tam nėra. Apsvarstysime idėją išsaugoti kaminą, gal tai kainuos pigiau, nei nugriauti", - sakė administracijos direktorius.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą