Po 20 metų bus paskersta paskutinė karvė?

Nors Z. Aleksandravičiaus žodžius palydėjo pritariantys plojimai, suvažiavimo dalyviai vakar dar negalėjo atsakyti, kokios yra mūsų žemdirbių finansinės perspektyvos.

2033 metų balandis - paskutinės karvės pakasynos

Anot Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Andrejaus Stančiko, augalininkystei, sodininkystei ir daržininkystei 2012 metai buvo sėkmingi. Mėsinė gyvulininkystė taip pat šiek tiek atsigauna. Tačiau pienininkystės sektoriuje kasmet prarandama 4-5 proc. karvių, o didžioji dalis pienininkų yra vyresni nei 60 metų.

Štai čia jau nepadės joks suvažiavimas ir jokia raudų siena. „Jei karvių bandos taip mažės, po 20 metų balandį turėtume paskersti paskutinę Lietuvos karvę, - baugino A. Stančikas. - O kai išnyks žaliava, kas bus su perdirbimo įmonėmis? Bus kaip su linais. Nustojome linus auginti ir paskutinis linų fabrikas prieš 3 metus bankrutavo“.

Lengvina „kryžių“, ragina patiems auginti kiaules

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas pateikė du Lietuvos žemės ūkio plėtros variantus. Pirmas - ir toliau auginame vien grūdus, skirtus eksportuoti. Antras variantas - kuriame mišrų ūkį su vietiniu žemės ūkio produktų perdirbimu. „Aš už antrą variantą, - prisipažino A. Macijauskas. - Išmokos pradės didėti tik nuo 2015 metų, o 2020 metais tesieks 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Bet racionaliai tvarkydamiesi galime išlikti konkurencingi. Išmokos turi būti ne už galvijo galvą, bet už produkciją. Ir mėsos „fabrikų“ remti nereikia. Geriau 1000 ūkininkų turi po 100 kiaulių nei 1 ūkininkas turi apie 60 tūkst. kiaulių. Be to, gyvuliai ir paukščiai po skėčiais neauga. Reikia pastatų. O kol juos pastatai, gavęs įvairius leidimus, turi nueiti kryžiaus kelius“.

Apie kryžius žinome. O ką žada valdžia? Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė pažadėjo, kad bus kuo greičiau pataisytas Teritorijų planavimo įstatymas. Nes taikant dabartinį įstatymą statybų procedūros užtrunka 3-6 metus.

Didžiųjų žemvaldžių paunksnėje

Ūkininkas Z. Aleksandravičius baiminosi, kad ateityje ne tik bus paskersta paskutinė Lietuvos karvė, bet ir liks tik 14 ūkininkų. O kiti, užstatę žemes bankams, bankrutuos. O kodėl liks 14, bet ne 16 ūkininkų? Iš kur tokie skaičiai? O Z. Aleksandravičius suskaičiavo dabartinius žemvaldžius, kai vienas ir tas pats savininkas turi po 6-7 žemės ūkio bendroves. Ar net 14 bendrovių. Gauna ES lėšas ir toliau žemes perka. „20 proc. žemės jau nusipirkę arba užsieniečiai, arba „berniukai“, laukiantys dienos X, kai žemę bus galima užsieniečiams laisvai pardavinėti, - gąsdinosi Z. Aleksandravičius. - Ir jie dešimtmečiams privers mus tarnauti. Tai daroma nesislapstant, pasityčiojant iš valstybės bejėgiškumo. O įstatymai nepažeisti. Tai kas juos kūrė, tuos įstatymus? Perspektyva niūri. Žemė koncentruojasi keleto žmonių rankose“.

O kas jiems dirbs, jei jaunimas iš kaimo išsilaksto? Nerasdami čia darbo. Tiesa, ūkio ministrė B. Vėsaitė tikisi sumažinti nedarbą įtraukdama bedarbius į biomasės ruošimo grandinę. Ūkio ministerija siūlys kelioms savivaldybėms šiame projekte tapti pilotinėmis. Ir įdarbinti žmones rinkti kirtavietėse medienos atliekų.

Statistika

1 darbo vieta žemės ūkyje sukuria 3-4 darbo vietas perdirbimo pramonėje.

2012 metais žemės ūkio produktų eksportas siekė 14 mlrd. litų. Ir tai 25 proc. viršijo 2011 metų rezultatus.

Žemės ūkio produkcija 2012 metais sudarė 18,4 proc. viso Lietuvos eksporto.