Po antradienį ant Palangos jūros tilto vykusio aplinkosaugininkų reido mūsų redakciją pasiekė elektroninis laiškas, kuriame palangiškis žvejys skundžiasi, esą iš vargšų pensininkų atimti žvejybos įrankiai, o inspektoriai su juo nemandagiai, šiurkščiai elgėsi. Išgirdę šiuos kaltinimus, aplinkosaugininkai nenustebo – po kiekvieno reido nubaustieji būna nepatenkinti.
Neprisistatė, kas tokie
Pasak nepanorusio prisistatyti palangiškio, iš jo bei senelio atėmė graibštus, kurie viršijo leistiną 3 metrų plotį. „Iš pradžių nesutikau atiduoti savo senelio įrankių, bet jų buvo apie 15 žmonių, tad pradėjo man rankas sukinėti. Sakau: „Šito tai nebus, iškviesiu policiją, kas jūs tokie būsit?“ Tada apsiramino, teisinosi neva jie turi teisę prieš mane naudoti jėgą. Vienas jų, manęs paprašytas, prisistatė kaip aplinkos apsaugos inspektorius Virgilijus Olšauskas“, - laiške rašo skaitytojas, jis stebėjosi, kad tikrintojai išsyk nepasakė, kas tokie, neparodė pažymėjimų, prieš pradėdami rinkti iš žvejų graibštus.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys „Vakarinei Palangai“ patvirtino, jog antradienį vykusiame reide dalyvavo 7 inspektoriai ir 12 neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių. Tačiau, pasak vadovo, įprasta, kad prieš tokį reidą yra vedamas instruktažas, kaip reikia elgtis tikrinimo metu, sužiūrima, ar visi turi pažymėjimus, priemones ir įrankius, patariama, į ką reikia kreipti dėmesį, pasiskirstoma grupėmis. „Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 1 punktas mus įpareigoja pateikus tarnybinį pažymėjimą tikrinti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų, dėl to tikrai neabejojama, kad inspektoriai, prieš tikrindami žvejus, pirmiausia parodo pažymėjimą ir prisistato“, - patikino A. Kairys.
Tenka panaudoti prievartą
Aplinkos apsaugos departamento vadovo teigimu, laikraščiui parašęs žvejys laimikius gaudė draudžiamu įrankiu – 3,70 m dydžio tinkliniu samčiu. „Paaiškinus, kad padarė pažeidimą, nesutiko, jog būtų paimamas įrankis, įvairiausiais būdais trukdė tai daryti. Žvejys buvo keliolika kartų perspėtas, kad prieš jį bus panaudota fizinė jėga, kuri bet kokiu atveju būtu buvusi teisėta. Tai leidžia Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 40 straipsnis, kuris numato, kad inspektoriai, atlikdami tarnybines pareigas, turi teisę panaudoti fizinę prievartą bei šaunamuosius ginklus. Tačiau tam, kad neįsipliekstų didesnis konfliktas, inspektorių iniciatyva buvo pakviestas policijos ekipažas“, - teigė A. Kairys.
„Ne paslaptis, kad aplinkos apsaugos inspektoriams tenka panaudoti fizinę prievartą sulaikant brakonierius ar kitus aplinkos apsaugos reikalavimus pažeidžiančius asmenis. Ten, kur galimi konfliktai su pažeidėjais ar didesniu kiekiu asmenų, prevenciškai, pagal galimybes, visada pasitelkiamos policijos pareigūnų pajėgos. Taip buvo ir prieš metus, kada reido metu nustatyta 13 pažeidimų, naudojant draudžiamus įrankius“, - kalbėjo A. Kairys.
Palangiškio laiške įvardytas Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas V. Olšauskas, išgirdęs kaltinimus dėl esą netinkamo elgesio, mano, kad to priežastis – įžeisto žvejo ambicijos. „Vykdėme eilinį patikrinimą, jo metu keturi ar penki žvejai nubausti. Įtariu, kuris skundžiasi. Jis buvo konfliktiškas. Pasitaiko nesąmonių, bet tokie konfliktai gana reti, šiemet ant jūros tilto – pirmą kartą“, - paaiškino specialistas.
Pirmasis reidas šiemet
Mums parašęs žvejys aplinkosaugininkus kaltino ir dėl to, jog jie neva dirba neblaivūs. „Maždaug prieš savaitę, gaila, neturėjau galimybės nufilmuoti, kai atėję neblaivūs trys gamtos apsaugos asmenys svyruodami į šonus, su iš burnos sklindančiu alkoholio kvapu paprašė pateikti žvejybos bilietuką. Aš puikiai pamenu vieną iš šių vyrų. Jis vakar (antradienį - aut. past.) dalyvavo šiame reide, bet buvo blaivus“, - teigia elektroniniame laiške skaitytojas.
Tai išgirdęs A. Kairys patikino, jog šiais metais ant Palangos tilto vykęs reidas yra pirmasis (tai užfiksuota reidų žurnale), „todėl skundas, kad prieš savaitę patikrinimą vykdė trys inspektoriai (ir dar neblaivūs!), yra nepagrįstas“. Tokie kaltinimai inspektoriams A. Kairio nenustebino: „Po beveik kiekvieno didesnio reido atsiranda nepatenkintų žvejų, kurie skundžiasi nebūtais dalykais. Ypač tie, kurie padaro pažeidimų“.
Nesijaučia brakonieriumi
Išties mums parašęs anonimas žvejys neslėpė, kad jam bus paskirta bauda už neva trukdymą inspektoriams dirbti savo darbą. „Esu baigęs studijas, bet kol kas darbo neatsiranda, o dabar sužinojau, kad baudos yra labai didelės“, - „Vakarinei Palangai“ rašė žvejys. Tačiau jis prisipažino nesijaučiantis brakonieriumi, nes senelis sakęs, jog dabartiniai graibštai mažučiai, palyginti su seniau naudotais 4-4,5 metro skersmens įrankiais. „Žuvų ištekliai jūroje smarkiai sumažėjo, nes jas su samčiais išgaudo Palangos žvejai ant tilto“, - juokėsi vienas iš pareigūnų.
Žinoma, lengviausia nubausti tą vargšą žmogų, kuris atėjo ant tilto pasigauti savo šeimai šviežios žuvies, o ne tykoti tikrųjų brakonierių upėse, jūroje, kurie stato nelegalius tinklus, gaudo lašišas, otus, menkes ir kitas žuvis“, - kritikavo inspektorių darbą žvejys.
Reidų reikėtų dažniau
Buvęs Palangos žvejų draugijos prezidentas Saulius Žulkus taip pat neslėpė iš savo draugų girdėjęs apie antradienį naktį ant jūros tilto vykusį gamtosaugininkų reidą. Jo nuomone, tai turėtų vykti dažniau. „Inspektoriais skundžiasi tie, kurie žvejoja su standartų neatitinkančiais graibštais ar neturintieji žvejybos leidimo. Matyt, jums parašė tas, kurį nubaudė“, - kaip pirštu į akį pataikė pašnekovas.
Jo manymu, jūros tilto yra per daug yra apkraunamas. „Gaudyti laimikį parai turėtų išduoti tik apie 20 leidimų, o dabar stumdosi, nebesutelpa. Ateina žmogus su mažesne „kesele“ – nėra kur jos įkišti šalia tų, kurie atsineša kone pusės kambario dydžio. Tie, kurie žvejoja su didesnio nei 3 m pločio graibštu, yra tikri brakonieriai“, - kalbėjo S. Žulkus. Išgirdęs apie tikrintojams skaitytojo pateiktus įtarimus dėl girtumo, juokdamasi sakė, kad gali sutikti tik su nuomone, jog ant tilto kas antras žvejys būna apsvaigęs.
2012 m. nubausta beveik tūkstantis žvejų
• Pernai Lietuvoje nubausti 745 žvejai mėgėjai.
• Per tą patį laikotarpį baudos skirtos 227 žvejams brakonieriams.
• Į teismą kreipėsi 5 brakonieriai, tačiau inspekcijos baudos nebuvo panaikintos.
• Palangiškiai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, žvejo mėgėjo leidimą ar kortelę gali įsigyti ALIS sistemoje alis.am.lt prisijungę per elektroninę bankininkystę. Bilietą galima nusipirkti ir „Perlo“ terminale.
• Kortelę limituotai žvejybai nuo Palangos tilto galima įsigyti internetu arba sumokėjus banke ir kortelę išsiimti Palangos miesto aplinkos apsaugos agentūroje, Plytų g. 61.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą