Pirmieji Australijos gyventojai buvo aborigenai, atvykę 50 000 - 70 000 m., kai žemyną sausumos ruožas jungė su Naująja Gvinėja. 1606 metais olandų jūrininkas V. Jansas ištyrė šalies šiaurės vakarų krantą, 1770 Dž. Kukas atrado rytinį Australijos krantą. XVIII a. čia pradėjo keltis europiečiai, ir Australija tapo Britanijos kolonija.
Sausio 26-ąją Australijos gyventojai švenčia savo valstybės dieną. Prieš 217 metų tą dieną kapitonas Arturas Philipas Sidnėjaus įlankoje iškėlė Didžiosios Britanijos vėliavą.
Šalies kultūrinę įvairovę formuoja 150 etninių grupių bei tautybių. Nuo 1945 metų Australija svetingai priėmė 5,7 milijonus atvykėlių. Dabar kas ketvirtas iš 19 milijonų šalies gyventojų yra gimęs svetur. O pirmasis lietuvis į Australiją atvyko 1836 metais.
Kas ta Australija - vienas didelis kaimas...
"Po Europą važinėdavome į labai trumpas komandiruotes, tad ši kelionė buvo tokia įspūdinga, - savo įspūdžius mums pasakojo Irena Rezgevičienė, dešimtį metų be atostogų triūsusi Klaipėdos televizijoje ir praėjusią vasarą su savo kolega Vytautu Peckumi aplankiusi Australiją. - Po 23 valandas trukusio skrydžio atkakome į Melburną birželį, kai Australijoje - žiema. Naktis, juodame danguje ryški Pietų Kryžius, Paukščių takas - lyg astronomijos atlase. Kadangi tai buvo Tremties ir genocido diena, pasiteiravome, gal netoli yra katalikų bažnyčia, ir patekau į lietuvių pamaldas. Pirmieji mus pakvietė į svečius Landsbergio sesuo ir brolis. Galiu paneigti visus mitus apie jų rūmus, vilas - tie namai turtingi knygų.
Mus nustebino australų gerumas ir nuoširdumas. Jokio biurokratizmo. Toks įspūdis, kad Australija - didelis kaimas. Dideliame žemyne nėra jokių sienų, muitų - važinėk skersai išilgai ir patek į visus įmanomus metų laikus. Teko pamatyt ir sniegą kalnuose, ir žydinčius citrinmedžius, ir sočiai privalgyti grybų bei pasimaudyti vandenyne. 27 laipsniai šilumos - tai tokia Australijoj žiema.
Naktį Melburnas - gyvas švytėjimas, tiltai apšviesti... Dieną miestas irgi nepaprastai gražus. Apačioje marmuras juodas, daugiaaukščių langų spindintis stiklas žydras ar koralinis lyg jūra, raudonas ar auksinis, ir kai saulė nutvieskia, jauties kaip pasakų šaly. O kai išvažiuoji iš daugiaaukščių kvartalų, prasideda nuobodūs nuosavi nameliai - tęsiasi 90 kilometrų. Australams toks atstumas yra "čia pat".
Teko pamatyti Sidnėjų, Brisbaną, pasiekėme šiaurinį tašką Kensą. Plūsta it pilka lavina tokia proletariška, nepuošni minia, moterys nepasidažiusios... "Ar aš gilioj Rusijoj? - galvoji. Vėliau apsipranti ir pradedi matyti gražius veidus ir madingus žmones. Viena avi sandalus, vilki vakarine suknele su petnešėlėm, šalia - bičas su kailiniais ir aukštaauliais batais, pirštinėm, - kokią temperatūrą kas jaučia savyje. Po jų paprastumu slypi begalinis nuoširdumas. Kartais trūksta vakarietiškos civilizacijos, o kartais galvoji: "Viešpatie, kokie jie laimingi, kad jų nepasiekė tos visos nešvankybės ir bjaurastys iš amerikietiškos kultūros".
Stebėjomės - pajūryje padėti geri batai, dviračiai, aplink nė gyvos dvasios, galvoji, gal susirinkt ir išsiųst į Lietuvą? O pasirodo, kad vandens slidėmis žmones nuneša bangos visai į kitą pakrantę; niekas nevagia nė rakandų, geriausių daiktų, padėtų prie namelio. Visi į traukinius skuba, nešdamiesi pagalves ir antklodes apsikabinę, mes tai supakuotume. Atvažiavus į Brisbeną, labai šokiravo moterys su cigaretėmis dantyse. Džiugu, kad mums viešint buvo priimtas įstatymas, visoje šalyje draudžiantis rūkyt viešose vietose, net savo namų paradiniame kieme."
Kitas pasaulis, kur daug kas už dyka
"Australijos problema - kad bedarbių daugėja, bet turbūt ne todėl, kad nėra darbo... Labai geros socialinės garantijos, pašalpos. Labai daug atvykėlių įmanytų kiauras dienas lošti ar sėdėt prie vandenyno. Labai geros stipendijos. Sutikome lietuvaičių, kurie vieną universitetą baigę, stoja į kitą.
Prasidedant ir baigiantis pamokoms, pagrindinėse gatvėse pasirodo mamos su ryškiomis liemenėmis ir skrybėlėmis. Eismas sustabdomas. Bet patyrėme, jog mūsų mokyklose paruošimo lygis daug aukštesnis.
Atsiduri visai kitam pasauly. Saulė - šiaurėje, mėnulio pjautuvas žiūri į apačią arbą į viršų. Lyg vaikščiotum aukštyn kojom, žemyn galva... Nepaprastai gražios koralų jūros pakrantės: keliavome nuo tos, kur išsikėlė pirmieji keliautojai. Visi keliauja su "karavanais": automobiliais su priekabom, pakeliui yra visi patogumai, tualetai - net gūdžiam miške ir prie vandenyno.
Ten niekas savaitgaliais nesėdi namuose, iškylauja. Visur daugybė pavėsinių su barbekiu, padangti stalai, krepšiai išrikiuoti. Netgi paprastą vakarą mažai kas namie vakarieniauja.
Paplūdimiuose yra vietų, kur turistams ir vietiniams leista kasinėti auksą, brangakmenius. Lankėmės ir senose aukso kasyklose. Australai ypač vertina opalą, aleksandritą, rubiną, topazą, safyrą.
Mieste gausu nemokamų įvairaus gylio baseinų, baseiniukų vaikams, prie kiekvieno budi bent šeši gelbėtojai, greitoji. Ten labai išplėtota pramogų industrija: žaidimai, loterijos. Ten aibė klubų pagal pomėgius, etnines grupes.
Australijoj madinga keisti namus, kiek juose pagyvenus. Yra agentūros, kurios ima labai didelius pinigus, bet australai nė piršto nepakrutins, jie mano, kad jų pajamų turi užtekt visoms paslaugoms. Ir darbų visiems pakanka, ir visi gerbia vieni kitų darbus. Mums būnant lietuviai pardavė namą, agentūros paslaugos kainavo 12 tūkstančių dolerių. Tie agentai sumaniai save reklamuoja, yra prestižinių, įgijusių labai didelį pasitikėjimą; be agento žinios, jei sudaryta sutartis, šeimininkas neturi teisės atidaryti durų."
Ištekėt už aborigeno - naudinga
"Australijos piliečiams gydymas ir vaistai yra nemokami. Tačiau šalyje daugėja bedieviškai nutukusių žmonių: lengvai pasiekiamas maistas, nėra stresų. Kur tau! Dėl vėluojančio keleivio sustoja traukinys, autobuse vairuotojas, neturėjęs grąžos, grąžino pinigus ir anuliavo jau išrašytą bilietą. Didžiulė vertybė visur jaustis žmogumi. Išgirdę, kaip autobuse tariamės, kur išlipti, užpakalyje sėdėjusi moteris maloniai paaiškino, o kai ji išlipo, kitas žmogus mums rodė kelią, ir sakė, jog toji moteris jį įspėjo ir prašė mus pagloboti.
Aborigenų matėme nedaug, bet girdėjome, kad jiems dabar gerai, nes mokosi, žino savo teises ir reikalauja grąžint jų žemes, iš kurių jie išstumti, - ir gauna dideles kompensacijas. Atrodo, australių svajonė - ištekėt už aborigeno, nes garantuotas aprūpinimas visam likusiam gyvenimui. Jie fotografuojasi, filmuojasi, prekiauja savo veidu ir linsminasi. Žinoma, ne visi - yra ir įžymių mokslininkų aborigenų.
Australijoje kiekviena pėda skirta turizmui, daugybė parkų, draustinių, nemokamų muziejų, aborigenų meno. Jie kaip ir lietuviai drožia iš medžio savo dievybes, protėvius laiveliuose, žuvis. Dominuoja tapyba taškeliais. Kapinės prašmatniausios graikų ir italų; yra monstriškų monumentų, koplytėlių ir - miniatiūrinių urnų, į žemę sudėtų, prie kurių žalioj lygioj vejoj pasodinta po rožę."
Svečiuose pas tautiečius
"Mums viešint, šalyje vyravo didžiausia sausra per pastarąjį šimtmetį. Iki 40 proc. išseko vandens saugyklos. Kvinslendo srity ir Sidnėjuje siautė gaisrai, įsiplieskė net nacionaliniame parke.
Teko būti pas lietuvį, kuris 80 akrų žemės augina slyvas, rudmėses, veisia bites, ant kalnelio pasisėjęs kviečių: krauna gubas kaip gimtinėj, susikūrė sau mažą Lietuvą. Gražus tas jų lietuviškumas, turtingos jie dvasios žmonės. Išeiviams teko pereiti savo pragaro kančias. Praradę diplomus, paversti juodadarbiais, turėjo vėl iš naujo pakilt.
Po lietuvio kiemą šokinėja kengūros, nakčia įspūdinga regėt žibančias mažų kengūriukų akis. Prašuoliuoja 80 kg sveriantys gyvūnai tylutėliai. Jo kaimynas italas augina kaktusus, kurių syvais gali pagydyti inkstus. Kaimo vietovėse kaimynai itin artimi ir brangina viens kitą. Petro Šaulio kaimynė, medicinos sesuo, turi neliestą, laukinį sodą, miega su didžiulėmis katėmis prie židinio, laiko galybę paukščių, arklius maitina obuoliais ir visur lentelės, kad jie neparduodami ir nenuomojami. Namai pilni fontanėlių, tiltelių, varpelių, paveikslų, žirafų iškamšų - užburtas gyvenimas. Dvidešimt dviejų aukštų gyvenamajame name stebėjomės absoliučia tvarka, kilimais, fojė - sofos, pagalvės, paveikslai, terasose - sodai, baseinai su burbuline vonia, teniso kortai, dušai, barbekiu, gėrimų automatai. Kiekvienas į savo namą įeina su kortele.
Brisbene teko būti žemės ūkio pasiekimų parodoje, kuri vyksta kasmet ir žmonės atsiveža visa, kas jų ūkyje kruta: įstabiausių avių, lamų, karvių, 60 cm aukščio arkliukų. Važinėjama karietom, apsivilkę antikos rūbais, sproginėja fejerverkai, veikia atrakcionai, koncertai. Toje fantastiškoje mugėje gali pamatyti, kaip avis ėriuojasi, vyksta liaudiškos visų darbų varžybos, net tiesiamas geležinkelis. Milžinai jaučiai ir ožkos plaunami šampūnais, šukuojami, jiems daromas "pedikiūras", šlifuojami ragai. Paskutinę mugės dieną niekas nedirba: prasideda vasaros sezonas..."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą