Ministro sprendimu pulkininkas įtrauktas į Lietuvos kariuomenės personalo laikinąjį rezervą, jam gresia būti išleistam į atsargą.
Pagal įstatymus, jeigu per du mėnesius jam nebus pasiūlytos jo kvalifikaciją ir laipsnį atitinkančios pareigos Lietuvos kariuomenėje, A.Navickas bus išleistas į atsargą.
Krašto apsaugos ministerija nuo lapkričio tyrė kariuomenės ketinimus Rusijoje remontuoti du paieškai ir gelbėjimui skirtus sraigtasparnius. Pulkininkas buvo nušalintas pradėjus patikrinimą. Šį sprendimą karininkas yra apskundęs teismui.
„Turima medžiaga rodo, jog sprendimas remontuoti sraigtasparnius ir skirti tam lėšų buvo priimtas su sąlyga, kad remontas nebus vykdomas Rusijos teritorijoje ar šios šalies tiekėjų. Pulkininkas A.Navickas, būdamas aukščiausiu Lietuvos karinių oro pajėgų pareigūnu, neužtikrino 2016 metų vasario 9 dieną KAM Gynybos resursų tarybos posėdyje išsakytos politinės nuostatos – neremontuoti karinių sraigtasparnių Rusijoje – įgyvendinimo. Nacionalinis saugumas nesuderinamas su laisvu politinių nuostatų traktavimu“, – sakė krašto apsaugos ministras R.Karoblis.
Jo komentarą BNS perdavė ministro patarėja viešiesiems ryšiams Vita Ramanauskaitė.
Anot patikrinimą atlikusios komisijos, pulkininkas galimai pažeidė Kariuomenės drausmės statutą. Dėl šio pažeidimo krašto apsaugos ministras pavedė Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.
BNS turimi dokumentai rodo, kad paieškai ir gelbėjimui skirtų sraigtasparnių siuntimas remontui į Rusiją buvo sustabdytas paskutinėje stadijoje, jis praėjo kelių krašto apsaugos sistemos pareigūnų filtrus.
Dėl vieno iš jų - KAM ginkluotės ir valdymo sistemų departamento direktoriaus Arturo Plokšto - per 20 darbo dienų turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, nes jo veiksmuose tyrimą vykdžiusi komisija taip pat aptiko tarnybinio nusižengimo požymių.
Komisija nenustatė, jog remonto paslaugos pirkimą organizavusiems viešojo pirkimo komisijos nariams buvo žinoma apie politinę nuostatą neremontuoti karinių sraigtasparnių Rusijoje, o ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė derino sutartis pagal funkcinę veiklos sritį ir vertino tik finansines sutarties sąlygas.
Kas ir kur remontuos kariuomenės sraigtasparnius, bus nuspręsta po artimiausio Gynybos resursų tarybos posėdžio.
Sraigtasparnių dalis remontuoti Rusijoje rengėsi viešąjį pirkimą pernai laimėjusi įmonė „Helisota“. 100 proc. jos akcijų valdo Varšuvos biržoje kotiruojama didžiausia Lietuvos kapitalo aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“, jos valdybai vadovauja Gediminas Žiemelis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos teigimu, sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos (ES) sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą