Iš „Snoro“ banko bankroto administratoriaus pareigų į pensiją besitraukiantis Nilas Kuperis (Neil Cooper) teigia ne bėgantis nuo jam ant kulnų lipančių Lietuvos prokurorų, o atvirkščiai - su jais bendradarbiaujantis. Bet pareigūnai neabejoja, kad N.Kuperis staiga pavargo nuo jam reiškiamų įtarimų byloje dėl uždarytame banke vykdytų neteisėtų operacijų. Prie miglotos „Snoro“ banko bankroto istorijos grįžo ir Seimas - parlamentinei komisijai jau liudijo Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
N.Kuperis išvykęs ar pabėgęs
Ikiteisminį tyrimą dėl bankrutuojančiame „Snoro“ banke su bankroto administratoriaus N.Kuperio žinia vykusių neteisėtų operacijų atliekantys pareigūnai skundžiasi niekaip nepagaunantys proceso dalyvio, kuriam privalo įteikti pranešimą apie įtarimus.
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Anatolijus Koržovas „Respublikai“ sakė, kad su šiuo įtariamuoju „vargo yra“. Vargo gali būti dar daugiau, nes N.Kuperis į Lietuvą gali ir neatvykti - pavargo ir susiruošė į pensiją.
„Kadangi jam yra parengtas pranešimas apie įtarimus, dėl to ir pavargo, - šyptelėjo vienas prokuratūros vadovų. - Bet neįmanoma pranešimo įteikti, nes įtariamojo Lietuvoje nėra. Tokia procesinė figūra kaip įtariamasis privalo atvykti ten, kur atliekamas tyrimas, o jis atliekamas Lietuvoje, ne Anglijoje“.
Minėtos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša ramino, jog kategoriškos išvados, kad N.Kuperis bėga nuo teisingumo, prokuratūra dar nedaro.
„Jis yra išvykęs. Kad asmuo bėga, traktuojame tada, kai yra paskirta kardomoji priemonė ir asmuo pažeidžia joje nustatytas sąlygas“, - paaiškino M.Jovaiša, o daugiau informacijos patarė kreiptis į tyrimą kontroliuojantį prokurorą, kuris vakar buvo išvykęs.
Nepraleido progos pagrūmoti
Pats N.Kuperis irgi neigė besislapstantis nuo pareigūnų, siekiančių įteikti jam pranešimą apie įtarimus. Kodėl savo veiklos skaidrumu nuolat besigiriantis „Snoro“ bankroto administratorius vengia bendradarbiauti su Lietuvos teisėsauga, N.Kuperio „Respublikai“ pavyko paklausti per jam atstovaujančią viešųjų ryšių agentūrą.
„Mano komanda ir aš visą laiką per bankroto administravimo periodą padedame įvairioms Lietuvos teisėsaugos institucijoms. Ir toliau tęsiame bendradarbiavimą su visomis oficialiomis tarnybomis, šio bendradarbiavimo niekaip nepakeis mano neseniai paskelbta žinia apie karjeros pabaigą bendrovėje „Zolfo Cooper“ ir išėjimą į pensiją“, - iš Londono dienraštį įtikinėjo „Snoro“ bankroto administratorius.
N.Kuperis nepasivaržė, kaip yra įpratęs, dar ir pagrūmoti, kad neminėtume kokių nors neteisėtų jo veiksmų: „Norėčiau pridėti, kad „Snoro“ bankroto procedūros visada yra vykdomos pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus bei laikantis geriausios tarptautinės praktikos ir bandymai teigti priešingai yra pavojingi bei nepagrįsti“.
Tyrimą atlieka ir Seimas
Prieš daugiau nei dvejus metus Seime sudaryta laikinoji komisija gilinosi į „Snoro“ nacionalizavimo ir bankroto aplinkybes ir padarė išvadas, kad sprendimai priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai. Tačiau komisijos, kuriai vadovavo Seimo narys Valentinas Mazuronis, išvados liko nepatvirtintos, nes tuometei Seimo daugumai atstovaujantys komisijos nariai jas boikotavo.
Praėjusiais metais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, atliekanti parlamentinį tyrimą dėl galimai neteisėto poveikio valstybės institucijoms faktinių aplinkybių nustatymo bei organizuotos asmenų grupės galimų sąsajų su Valstybės saugumo departamentu, įtraukė ir „Snoro“ bankroto istoriją.
NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas „Respublikai“ sakė, kad keletas su „Snoro“ nacionalizavimu ir bankroto bylos iškėlimu susijusių Lietuvos banko darbuotojų, tarp jų ir banko vadovas V.Vasiliauskas, parlamentinei komisijai jau liudijo. Šiame tyrime naudojamasi ir 2012 m. gegužę parengtose, bet taip ir nepatvirtintose V.Mazuronio vadovautos komisijos išvadose nustatytais faktais.
„Manau, kai kurios išvados turės būti perkeltos į mūsų tyrimo išvadas, kai kurias mes dar aktualizuosime, patikslinsime, o galbūt teks suformuluoti ir kai ką naujo“, - sakė A.Paulauskas.
Jo teigimu, neabejotinai bus atsižvelgta ir į tai, kad N.Kuperis įtariamas dėl neteisėtų operacijų „Snoro“ banke. A.Paulauskas nemano, kad skubotas N.Kuperio pasitraukimas į pensiją galėtų stabdyti prokuratūros tyrimą.
„Yra tarptautiniai susitarimai, ir jų laikantis, manau, bus galima bendrauti su įtariamuoju“, - teigė NSGK pirmininkas.
Neatsakyti klausimai
V.Mazuronis „Respublikai“ sakė, kad nepatvirtintos jo vadovautos komisijos išvados buvo paviešintos, visuomenei jos žinomos.
Tačiau svarbiausia, kad jose buvo įrašyti tam tikri įpareigojimai Generalinei prokuratūrai, kitoms institucijoms, kurie nepatvirtinus išvadų liko kyboti ore, bet aktualumo neprarado ir šiandien.
Pavyzdžiui, Generalinei prokuratūrai buvo pavesta išnagrinėti trišalę sutartį, kurią V.Vasiliauskas pasirašė su Saimonu Frikliu (Simon Freakley), kaip laikinuoju „Snoro“ administratoriumi, ir su banku „Snoras“, kuriam vėlgi atstovavo tas pats S.Friklis.
„Joje buvo numatyti įsipareigojimai, kad Lietuva pakeis savo įstatymus ir atliks visus kitus veiksmus, kurie atrodys reikalingi bankroto administratoriui, - priminė V.Mazuronis. - Mums pasirodė, kad reikia pasiaiškinti, ar V.Vasiliauskas neviršijo savo įgaliojimų, prisiimdamas sutartimi tokius įsipareigojimus“.
Prokurorams siekta pavesti išnagrinėti ir tai, ar S.Friklis turėjo teisę išmokėti apie 5 mln. eurų (daugiau kaip 17 mln. litų) savo konsultantų komandai už ne visą darbo savaitę. Ir kodėl galutinė suma už konsultantų paslaugas nebuvo įtraukta į sutartį.
„S.Friklis išsimokėjo, o Lietuvos banko valdytojas ar leido? Mes įtarėme, kad ši suma suderinta nebuvo“, - kalbėjo V.Mazuronis.
Dar vienas faktas, kuriuo komisija siekė sudominti teisėsaugą, - ar teisėtai S.Friklio nurodymu buvo padarytos banko elektroninio valdymo sistemų kopijos ir su visais „Snoro“ klientų asmeniniais duomenimis persiųstos į Jungtinę Karalystę neva saugoti įmonei „Kroll“.
Eliminuota atsakomybė
„Vertindamas šiandieninę informaciją apie tam tikrus pinigų pasiėmimus iš uždaryto „Snoro“ banko, manau, kad ir S.Friklis, ir N.Kuperis mūsų komisijai pateikė melagingą arba ne visą informaciją. Taip pat girdėjau, kad įtarimai dėl neteisėtų veikų yra gana rimti“, - sakė V.Mazuronis.
Tačiau jis priminė, kad abu užsieniečiai „Snoro“ bankroto administratoriai, pasirašinėdami sutartis, visada apsidrausdavo, kad jie, kaip fiziniai asmenys, neatsakingi už savo sprendimus.
„Tokia pastaba yra po kiekviena jų sutartimi, taigi, kaip aš suprantu, jie neatsakys už nieką. Ir N.Kuperis, mano žiniomis, sutinka bendrauti su tyrimą atliekančiais pareigūnais tik ambasados patalpose“, - teigė V.Mazuronis, abejodamas, kad pavyks pričiupti dvejus metus „Snore“ šeimininkavusį užsienietį.
Tuomet gal pavyktų pričiupti tuos, kas raitė savo parašus po tokiomis sutartimis? V.Mazuronio teigimu, komisija diplomatiškai buvo pasakiusi, kad sprendimai uždaryti banką buvo skuboti ir nepakankamai motyvuoti. Tačiau dabar į šiuos klausimus galėtų atsakyti tik teismai.
„Jeigu teismai priimtų teisinius sprendimus, kurie patvirtintų mūsų komisijos išvadas, tai reikštų, kad valstybei padaryti milijardiniai nuostoliai, ir kažkas juos padarė. To visą laiką ir bijomasi“, - įsitikinęs V.Mazuronis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą