Reorganizacija
Viena iš nedaugelio likusių valstybinių įmonių - "Lietuvos paštas" - jau nuo ateinančių metų sausio 1-osios turėtų būti reorganizuojama į akcinę bendrovę.
Pasikeitus statusui bendrovė galės disponuoti savo turtu, tačiau galimybę, jog strategiškai patraukliose vietose, miestų centruose, stovintys pastatai bus parduoti verslininkams, pašto vadovai griežtai neigia.
Tiesa, tvirtindami, jog paslaugų kokybė ir prieinamumas visiems šalies gyventojams tik gerės, "Lietuvos pašto" vadovai vis dėlto neginčija, jog kai kurių paslaugų kainos gali išaugti.
Mažės darbuotojų
Sprendimas reorganizuoti "Lietuvos paštą" buvo priimtas dar praėjusios kadencijos Seimo. Pasak generalinio įmonės direktoriaus Jono Šalavėjaus, Ūkio ministerija dar turėtų pakeisti kai kuriuos įstatymus, o tada reorganizuoti įmonę jokių kliūčių nebus.
Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Valdemaro Šalausko teigimu, kol kas "Lietuvos pašto" reorganizavimo į akcinę bendrovę atidėlioti neketinama - kaip ir nuspręsta, įmonės statusas turėtų keistis nuo ateinančių metų sausio mėnesio.
100 proc. bendrovės akcijų priklausys valstybei, todėl, anot J. Šalavėjaus, kardinalių pokyčių, susijusių su pašto veikla, nebus.
"Beveik visų Europos šalių paštai taip pat jau yra akcinės bendrovės, kurių akcijos priklauso valstybei. Statuso pasikeitimas tik reiškia perėjimą prie aukštesnės valdymo formos. Bus sudarytos sąlygos efektyvesniam pašto veiklos organizavimui", - tvirtino generalinis direktorius.
Reorganizavus įmonę kaimuose darbuotojų turėtų sumažėti, o didžiuosiuose miestuose jų skaičius gali būti didinamas.
Anot J. Šalavėjaus, kaimo vietovėse daugelis paštininkų siuntas pristatinėja dviračiais arba vaikšto pėsčiomis. Turėdamas automobilį vienas paštininkas sugebės aptarnauti triskart didesnį plotą, todėl darbuotojų šiame sektoriuje sumažės.
"Tačiau planuojame sudaryti daugiau darbo vietų kitur - pastebime, kad, atėjus laikui mokėti mokesčius, didžiųjų miestų paštuose nusidriekia eilės. Žmonių srautas didelis tik apie 15 dienų, todėl papildomai darbuotojų priimsime tikriausiai tik dirbti puse etato. Svarbiausia tai, kad pašto klientai nei miestuose, nei kaimuose nenukentės", - sakė direktorius.
Klaipėdos apskrityje uždarys aštuonis
Pasak J. Šalavėjaus, bendrovė galės pardavinėti jai nereikalingą nekilnojamąjį turtą ir gautas lėšas tikslingai panaudoti, tačiau didžiuosiuose miestuose įsikūrusiems centriniams pašto pastatams toks likimas negresia.
"Tai neįmanoma. Pasaulyje tokių analogų nėra. Švedijoje ir Vokietijoje buvo parduoti pastatai centruose ir perkelti už miesto ribų, tačiau tai buvo tik skirstymo centrai, kurie gyventojų tiesiogiai neaptarnauja", - pabrėžė J. Šalavėjus.
Jo teigimu, strategiškai patogiose vietose įsikūrę senoviniai, tačiau neremontuoti ir nebrangūs pašto pastatai iš tiesų verslininkams nėra labai patrauklūs. Pavyzdžiui, Biržuose stovinčiam architektūros paminklo statusą turinčiam pašto pastatui pirkėjų neatsiranda.
"Čia juk negalima nieko griauti, daryti savaip, todėl jo niekas ir neperka", - sakė direktorius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 945 pašto skyriai, iš kurių net 700 - kaimo vietovėse. Ekonomine prasme bent pusė iš jų yra nuostolingi, nes siuntos surenkamos miestuose, o kaimuose tik pristatomos, todėl mažieji paštai pajamų negauna.
Anot J. Šalavėjaus, vis dėlto šalyje yra bendra pašto sistema, todėl tik ekonominiais rodikliais nesivadovaujama. Atsižvelgus į įvairius faktorius, visoje šalyje turėtų būti uždaryta apie 70 paštų. Klaipėdos apskrityje toks likimas turėtų laukti aštuonių.
Sprendimą, kurie paštai bus panaikinti, kurie - prijungti prie didesniųjų, o kur atsiras agentai, priims ne pats Lietuvos paštas, o Susisiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
"Kaimuose dažnai yra ne atskiri pašto pastatai, o beverčiai kambariukai, kurių nemažai nuomojame. Gali būti, kad tokie pašteliai išliks, tačiau pasikeis jų forma - paslaugos bus teikiamos parduotuvėje ar, pavyzdžiui, degalinėje, kaip yra Suomijoje", - sakė J. Šalavėjus.
Nuostolių patirs
Pašto veiklą netekus mokesčių lengvatų ir konkuruojant su tokias pat paslaugas teikiančiomis privačiomis įmonėmis patys bendrovės vadovai vertina gana prieštaringai.
Anot Klaipėdos apskrities centrinio pašto direktoriaus Jono Tarvydo, įmonė tikrai taps nuostolinga.
"Privačios bendrovės visur pasiėmė tik miestus, riebiausią kąsnį, kur paslaugas teikti pelningiausia. Jei pasitaiko kokia siunta į kaimą - atneša mums ir atiduoda. Konkurencijos sąlygos yra nevienodos", - tikino J. Tarvydas.
J. Šalavėjaus teigimu, mokesčiai bendrovei padidės nežymiai - apytikriai 800 tūkst. litų. Dabar įmonė uždirba apie 150 mln. litų per metus, todėl patiriami nuostoliai nebus dideli, ir paslaugų kainų dėl to didinti neketinama.
"Kils problemų nebent dėl atsiskaitymo su užsienio valstybėmis. Europos Sąjungos šalys reikalauja tokių atsiskaitymo formų, kurios mums nenaudingos, nes, pavyzdžiui, Vokietijos vidaus tarifai yra dukart didesni nei mūsų. Į tas šalis laiškų siunčiama daugiau negu iš jų, todėl beveik su visomis valstybėmis mes finansiškai pralošime. Ar tarifas bus didinamas, kol kas nežinoma. Nuspręs Vyriausybė, Susisiekimo ministerija ir Ryšių reguliavimo tarnyba", - sakė J. Šalavėjus.
Įstatymų Lietuvos paštui yra suteikta monopolio teisė, todėl už laiško iki 100 g pristatymą privačios įmonės turi imti triskart didesnį mokestį, t. y. tris litus. Vis dėlto, anot J. Šalavėjaus, šio įstatymo ne visada yra laikomasi, bet tai įrodyti labai sunku.
"Vokietijoje dėl tokio įstatymo nevykdymo keliama tūkstančiai bylų. Konkurencija yra didelė visame pasaulyje", - sakė J. Šalavėjus.
Pagal ES reikalavimus monopolio įstatymas išliks bent iki 2009-ųjų metų. Neseniai vykusios konferencijos metu buvo sprendžiama, ar vėliau šį įstatymą panaikinti.
"Kol kas neaišku, ar ES komisija ryšis panaikinti pašto monopolį, nes akcinė bendrovė yra įpareigota teikti paslaugas visoje šalies teritorijoje, o privačios įmonės elgiasi taip, kaip joms diktuoja rinka. Jos pasiima geresnį kąsnį - kaimuose pristatymo kaštai juk yra daug didesni", - tvirtino J. Šalavėjus.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą