Socialdemokratams vertėtų pagalvoti apie pirminius rinkimus partijos viduje, renkant kandidatą į prezidentus, tvirtina LRT.lt kalbinti politologai. Anot jų, vienai didžiausių šalies partijų pravartu pasimokyti iš opozicijoje esančių konservatorių, kurie visuotinai renka partijos pirmininką. „Dabar socialdemokratai dar gali žengti žingsnį atgal ir diskutuoti partijoje, kurie kandidatai geriausiai atstovautų jiems prezidento rinkimuose", – mano politologas Algis Krupavičius.
Pritrūko laiko diskusijai?
LRT šią savaitę skelbė, kad įtakingas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis kyla prieš partijos vadovybės sprendimą Zigmantą Balčytį kelti kandidatu prezidento rinkimuose. Anot V. Andriukaičio, kandidatu rinkimuose privalo būti partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Politologas Algis Krupavičius svarsto, kad dėl pirmininkavimo Europos Sąjungai socialdemokratams galėjo pritrūkti laiko platesnei diskusijai, kas turi kautis dėl šalies vadovo posto.
„V. Andriukaičio klausimai, kuriuos jis užduoda partijai ir kelia viešojoje erdvėje, yra visiškai teisėti ir logiški. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) yra didelė ir populiari. [...] Jei socdemams pavyktų laimėti prezidento rinkimus, jų pozicijos tiek koalicijoje, tiek įgyvendinant savo politinius tikslus būtų dar stipresnės“, – LRT.lt dėsto Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius A. Krupavičius.
Pasak pašnekovo, „šioje situacijoje stebina Z. Balčyčio pozicija. Jis toje diskusijoje visai nedalyvauja, nors apie jį kalbama“.
KTU profesoriaus nuomone, V. Andriukaitis argumentuotai tvirtina, kad Z. Balčytis neturėtų dalyvauti abejuose rinkimuose – prezidento bei Europos Parlamento. „Politikai neturėtų mėginti sėdėti ant dviejų kėdžių ir nesėkmės atveju turėti aiškų gelbėjimosi ratą – gauti europarlamentaro mandatą“, – sako A. Krupavičius.
V. Andriukaitis – „budintis“ kandidatas
„Kuris karys nenori tapti generolu, – atsako A. Krupavičius, LRT.lt paklaustas, ar V. Andriukaitis nori kandidatuoti prezidento rinkimuose. – V. Andriukaitis jau dalyvavo prezidento rinkimuose, turi patirties. Ideologiškai jis gerai reprezentuoja kairįjį politikos sparną. Jis būtų reali alternatyva dabartinei prezidentei.“
Panašiai kalba ir politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas. „Nors V. Andriukaitis pabrėžė, kad nenori dalyvauti prezidento rinkimuose, o tik nori tikros konkurencijos, partijoje draugiškai pasišaipoma, kad jis yra „budintis“ kandidatas, visuomet pasiruošęs kandidatuoti“, – pažymi politologas.
Be to, pasak V. Dumbliausko, V. Andriukaitis iš tiesų yra vienas socialdemokratų lyderių, sukaupęs nemažai patirties. „Jo lengvai nepastumsi. Partijose kalbama, kad nėra vieno socialdemokrato lyderio. Formalusis yra A. Butkevičius, tačiau yra ir daugiau galios centrų. V. Andriukaitis – vienas jų“, – priduria MRU docentas.
Pasak pašnekovo, nors V. Andriukaitis ir nori, kad rinkimuose kandidatuotų A. Butkevičius, pastarajam visgi geriau juose nedalyvauti. „Ar naudinga socdemams savo populiarų lyderį uždaryti į S. Daukanto aikštės rūmus? Ministras Pirmininkas yra galingesnė figūra – tą pripažįsta daugelis politologų. A. Butkevičius yra kaip balionas, keliantis visos partijos reitingus“, – apibendrino V. Dumbliauskas.
Tuo metu politologas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Bernaras Ivanovas įsitikinęs, kad V. Andriukaitis nėra stipresnis kandidatas nei Z. Balčytis. „Tai nėra tas žmogus, kuris gali mesti iššūkį dabartinei prezidentei. Realiausias kandidatas yra tik premjeras. Pamename, kad Vyriausybės sudarymo laikotarpiu jo ir D. Grybauskaitės reitingai buvo panašūs“, – LRT.lt teigia B. Ivanovas.
Rinkimų pavyzdys – konservatoriai?
A. Krupavičius įsitikinęs, kad socdemams išties naudinga žengti žingsnį atgal ir surengti diskusiją partijos viduje, kas turi dalyvauti prezidento rinkimuose.
„Jiems reikia sugrįžti prie diskusijos skyriuose, galbūt net organizuoti pirminius rinkimus, kas dalyvaus prezidento rinkimuose, kaip daro TS-LKD, rinkdami savo lyderį (pirmininką renka visi nariai, – LRT.lt ). Pasaulyje egzistuoja pirminių rinkimų mechanizmai. JAV visa šalis įtraukiama į pirminius rinkimus, ne tik viena partija. Toks mechanizmas, likus pakankamai laiko iki prezidento rinkimų, galėtų socdemams būti naudingas“, – svarsto KTU profesorius.
V. Dumbliauskas taip pat palaiko vadinamąją vidinę partinę demokratiją. „Aš už tai, kad eiliniai žmonės Jurbarke ar Pakruojyje pasijaustų svarbūs. Bet koks narių įtraukimas yra sveikintinas ir partija turi demokratiškai funkcionuoti, kad ir kaip kartais norėtų elgtis elitas“, – neabejoja politologas.
Savo ruožtu LSDP informacinio centro atstovė Jolanta Bielskienė LRT.lt paaiškino, kad „socialdemokratai esamą rinkimų sistemą laiko demokratiška“.
„Šiuo atveju nėra šou elementų, kokie yra pas konservatorius. Čia vertinamos kandidatūros, o ne burtais mėginama nuspėti. Svarstoma, kuris žmogus galėtų dirbti tą darbą. Tai kolegialus sprendimas“, – tvirtina J. Bielskienė.
LRT.lt primena, kad LSDP skyriai iškėlė A. Butkevičiaus ir Z. Balčyčio kandidatūras į prezidentus. Pastarasis yra viešai paskelbęs, kad nori dalyvauti šiuose rinkimuose. Savo ruožtu A. Butkevičius nori tęsti darbus Vyriausybėje. Teigiama, kad socialdemokratų kandidatas turėtų paaiškėti sausio 18–ąją, per partijos suvažiavimą.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11-ąją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą