Premjeras Algirdas Butkevičius ėmė domėtis, kaip buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko laikais buvo leidžiami pinigai, skirti IAE uždarymui. Vyriausybės vadovas išsiaiškino, kad apie 26 mln. litų galėjo būti išleista tik kažkokiems „vidaus debatams“.
Milijonai debatams
„Žinote, mes irgi esame iš dalies pašiurpę, kai vadovo (IAE direktoriaus Žilvino Jurkšaus - red. past.) buvo tiesiai pasakyta, kad 26 mln. litų buvo sumokėta teisininkams, ir ta informacija, kurią buvo paruošę teisininkai, naudota vidiniams debatams. Aš klausiau, kodėl nesikreipėte į Europos Komisiją, kodėl jos neinformavote? Buvo uždrausta Energetikos ministerijos, toks atsakymas“, - LNK sekmadienio vakarą sakė premjeras A.Butkevičius.
Praėjusių metų pabaigoje tarptautiniai donorai sustabdė IAE uždarymo darbų finansavimą dėl esą branduolinės jėgainės ir rusams priklausančio Vokietijos koncerno „Nukem“ nesutarimų.
Čia verta priminti IAE direktoriaus Ž.Jurkšaus ankstesnį interviu „Respublikai“, jog šie „nesutarimai“ yra susiję tik su tuo, kad „Nukem“ Lietuvai pagamino prastos kokybės panaudoto branduolinio kuro konteinerius, kuriuos elektrinė atsisakė priimti dėl šių pavojingų medžiagų saugumo patikimumo.
Iš viso Rusijos valstybinės bendrovės „Rosatom“ valdomos kompanijos „Nukem Technologies“ ir vokiečių įmonės GNS konsorciumas IAE turėjo atlikti darbų, kurių vertė 193 mln. eurų (apie 666 mln. litų), tačiau šie darbai jau vėluoja daugiau nei trejus metus.
Spręsti ginčus su „Nukem“ buvo pasamdyta Didžiosios Britanijos teisininkų įmonė „Taylor Wessing“, su kuria IAE pasirašė beveik 28 mln. litų vertės sutartį pirkti paslaugas vertinant elektrinės uždarymo proceso įgyvendinimą.
Politinis sprendimas nesikišti
Tačiau, premjero A.Butkevičiaus duomenimis, esą apie 26 mln. litų galėjo būti išleisti tik užsieniečių teikiamoms teisinėms paslaugoms, kurių prireikė IAE „vidaus debatams“.
„Respublikos“ žiniomis, pas Vyriausybės vadovą A.Butkevičių iškviestas Ž.Jurkšus buvo klausiamas, kodėl sustojo IAE uždarymo finansavimas, kodėl dėl nesėkmingų derybų su „Nukem“ nebuvo kreiptasi į EK, kodėl šis klausimas jau sustojęs apie trejus metus.
Jėgainės vadovas Ž.Jurkšus premjerui atsakė, kad Arvydo Sekmoko vadovaujamos Energetikos ministerijos politinis sprendimas buvęs trumpas: „Nesikišti! Susitarti gražiuoju“.
Energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus atstovė Daiva Rimašauskaitė vakar „Respublikai“ patvirtino, kad sausio 4-ąją ministerijos vadovas lankėsi IAE.
Ministras iš jėgainės vadovų pareikalavo visos medžiagos apie bylinėjimąsi su „Nukem“, domėjosi, kodėl nebuvo laiku priimti tam tikri sprendimai ir išeikvotos visos įmanomos teisinės priemonės, kurios užtikrintų nepertraukiamą IAE uždarymo finansavimą iš EK.
„Kai ministras gaus visas ataskaitas apie derybų su „Nukem“ eigą, galimus jų scenarijus, apie sustabdytą uždarymo scenarijų, kaip ir kam buvo naudojamos lėšos. Tad tuomet turbūt ir bus galima ką nors pasakyti konkrečiau apie IAE lėšų panaudojimą, - sakė D.Rimašauskaitė, pati dirbusi IAE, kai šiai įmonei vadovavo diplomatas Oskaras Čiukšys. - Galbūt laiku buvo galima kreiptis į tarptautinį arbitražą, kuris sprendžia ginčus, kylančius tarp rangovų ir subrangovų. Beje, tai nėra padaryta iki šiol, tuo domėjosi ir ministras J.Neverovičius“.
Lietuva iki šių metų kovo 31 dienos privalės rasti sprendimą, kaip ir kur iš IAE antrojo reaktoriaus bus iškrautas panaudotas branduolinis kuras. Jeigu nebus nei aiškių atsakymų, nei konkrečių veiksmų plano, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ketina visiškai sustabdyti šių darbų finansavimą.
IAE uždarymo darbams mūsų valstybė iš EK yra prašiusi 770 mln. eurų (apie 2,65 mlrd. litų), tačiau pernai paaiškėjo, kad pinigus taip pat taupantis Briuselis geriausiu atveju pažadėjo skirti vos apie 210 mln. eurų (apie 724 mln. litų).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą