Premjeras: blogiausia, jei būtų nutarta, kad esame už branduolinę energetiką, bet pritariame jėgainėms, kurios statomos ne Lietuvoje

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui.

Socialdemokratų lyderis sako, kad nepaisys Prezidentės siūlymo formuoti valdančiąją koaliciją be Darbo partijos. Premjere, kaip Jūs vertinate tokį pasirinkimą?

Prezidentės išsakytą vertybinę poziciją, kad valdžioje, valdančioje koalicijoje, neturėtų būti partijų, kurios ir per šią rinkimų kampaniją pademonstravo, kad elementarūs skaidrumo ir sąžiningumo standartai joms nėra būdingi, kurios yra teisiamos dėl vadinamųjų juodųjų partijos buhalterijų, vertinu tikrai pozityviai. Mane šiek tiek stebina tai, kad Prezidentei išsakius vertybėmis paremtą poziciją, socialdemokratai demonstruoja, kad jiems tokios vertybės nėra svarbios. Galbūt tai pradinis įspūdis, gal tokia Prezidentės pozicija jiems buvo netikėta, bet aš manyčiau, kad šiuo atžvilgiu kiekviena partija ir jos vadovybė turėtų visų pirma labai aiškiai atsakyti į klausimą, ar tokios vertybės partijai yra svarbios, ar ne.

Viktoras Uspaskichas sako, kad Prezidentė padarė didžiulę klaidą pareikšdama savo neigiamą nuomonę Darbo partijos atžvilgiu. Įsižeidęs Darbo partijos lyderis tikina save matantis Seimo Pirmininko poste po vakarykščio, jo žodžiais, Prezidentės akibrokšto. Jūsų komentaras.

Neturiu čia, ką daug komentuoti. Tikrai nežinau, ar V. Uspaskicho pareiškimai tikrai yra tai, ką turėčiau komentuoti.

V. Uspaskichas – Seimo Pirmininko poste.

Tikrai neparemsim. Manyčiau, kad Seimo Pirmininkas, kuris turėtų vaikščioti į teismo posėdžius, kuriuose yra nagrinėjami jam išreikšti kaltinimai dėl juodosios buhalterijos, būtų visiškas nesusipratimas. Sunkiai net įsivaizduočiau. Komentuoti V. Uspaskicho pasisakymus turėtume ne mes, o tie, kurie jį kviečiasi į koaliciją, turiu omeny  tą patį Algirdą Butkevičių. Galėčiau tik priminti, kad ne vienoje Europos valstybėje po rinkimų susiklosto tokios situacijos, kai rimtos partijos labai aiškiai pasako, kad su viena ar kita partija nebus sudaromos koalicijos.

Toje pačioje Suomijoje ir kairieji, ir dešinieji atsisakė sudaryti koaliciją su vadinamais „Tikraisiais suomiais“, jų partija. Vokietijoje ir kairė, ir dešinė, ir socialdemokratai, ir krikščionys demokratai atsisako sudaryti bet kokias nacionalines koalicijas su postkomunistine kaire. Graikijoje visos pagrindinės partijos atsisakė sudaryti koaliciją su populistine „Syrizos“ partija. Prezidentės išsakyta vertybinė pozicija mums yra visiškai suprantama. Aš tikėčiausi, kad ir socialdemokratai bus pajėgūs tokią vertybinę poziciją vienaip ar kitaip išreikšti.

Jūs vadinate racionaliu Prezidentės pareiškimą formuoti naują Vyriausybę be Darbo partijos. Premjere, ar matytumėte tokią koaliciją: socialdemokratai, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis? Ar po vakarykščio socialdemokratų lyderio pareiškimo visa tai netenka prasmės?

Manau, kad čia dabar nagrinėti teorines galimas koalicijas kažin ar būtų labai racionalu. Yra galimi įvairūs variantai, įvairūs sprendimai, bet tos spėlionės nėra tai, ką turėtų daryti politinių partijų lyderiai. Aš irgi galėčiau priminti Prezidentės žodžius (vakar labai aiškiai įvardino), kad Prezidentė palaikys tą politinę jėgą, kuri galės suformuoti daugumą be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos. Šioje vietoje turime atsiminti, kad po rinkimų visų pirma Prezidentė turi labai aiškią konstitucinę iniciatyvos teisę ir ji tą teisę realizuos po to, kai susirinks naujasis Seimas, o tai bus lapkričio 15 dieną.

Premjere, TS-LKD partijoje bus rengiamos diskusijos dėl galimybės jungtis į vaivorykštės koaliciją? Ar išlieka tokia teorinė galimybė?

Politikoje niekas nenagrinėja klausimų, kas būtų, jeigu būtų. Jeigu bus Prezidentės vienokia ar kitokia iniciatyva, tada mes ir svarstysime, spręsime ir turėsime labai aiškią savo poziciją.

Kokius darbus Jūs siūlytumėte naujai Vyriausybei būtinai tęsti?

Pagrindinių darbų iššūkiai yra labai aiškūs, pirmiausia kitais metais – efektyvus, sklandus ir nesikompromituojantis pirmininkavimas Europos Sąjungai nuo metų vidurio. Antras dalykas – tai, be abejo, tęstinumas finansinės drausmės darbų, kuriuos mums teko atlikti per visus ketverius metus siekiant, kad Lietuva atlaikytų krizę ir, kad iš tikrųjų turėtume tvirtą pamatą ekonomikos atsigavimui. Fiskalinė drausmė, atitikimas Mastrichto kriterijams ir pasirengimas euro įvedimui yra nacionalinės svarbos uždaviniai, kuriems reikia sutelktų pastangų.

Trečias dalykas – tai ilgalaikiai strateginiai nepriklausomos energetikos darbai, kurie mūsų Vyriausybės buvo pradėti ir kuriems reikia racionalaus ir efektyvaus tęstinumo, nesiblaškant įvairiose neapgalvotose ir neracionaliose diskusijose, bet ieškant tinkamų atsakymų, taip pat įskaitant ir referendume išreikštą žmonių nuomonę.

Kaip naujoji Vyriausybė gali koreguoti Jūsų vadovaujamo ministrų kabineto sudarytą valstybės biudžetą, kuris šiandien pristatomas Seime? Kiek lieka laisvės?

Jeigu naujos Vyriausybės būtų elgiamasi atsakingai ir išmintingai, tų galimybių labai nutolti nuo pagrindinių mūsų pateikto biudžeto skaičių tikrai būtų labai mažai. Mes kitais metais turime siekti, kad biudžeto deficitas mažėtų iki 2,5 procento nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai reiškia, kad esant tokiam ekonomikos augimui, kokį galima prognozuoti kitais metais, apie 3 procentus, ir esant tokiam augimui, žinant, kokios gali būti surinktos pajamos į biudžetą, didžioji dalis išlaidų kitais metais turėtų likti tokiame pačiame lygyje, kokiame jos buvo šiais metais.

Bet kokie opozicijos per rinkimų kampaniją dalinti neatsargūs pažadai ir jų įgyvendinimas gali sukelti didelių problemų tvirtinant protingą ir atsakingą kitų metų biudžetą. O jeigu naujoji Vyriausybė nutartų nesilaikyti fiskalinės drausmės ir nutartų, kad galima atpalaiduoti diržus ir ženkliai didinti kitų metų išlaidas ir taip padidinti deficitą, tai yra pavojus, kad į tai labai neigiamai ir labai greitai sureaguos tarptautinės finansų rinkos, ir Lietuva vėl grįžtų į tas bėdas ir problemas, su kuriomis buvom susidūrę 2008 metų pabaigoje – 2009 metų pradžioje. Atsakingas elgesys su kitų metų biudžetu yra vienas iš pačios ekonominės ir finansų visų aplinkybių sąlygojamas darbas, kurį ir nauja Vyriausybė turi atlikti labai atsakingai.

Vyriausybė vakar pasitarime pritarė daugybei įstatymų projektų, kurių tikslas – pratęsti sumažintų valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos dydžius ir kai kurių priedų ribojimus dar vieneriems metams, taip pat nustatyti tą patį bazinės algos dydį kitiems metams (šiuo metu yra 450 litų), kartu vieneriems metams palikti sumažintas lėšų apimtis valstybinėms pensijoms, rentoms, kitoms tikslinėms valstybės išmokoms.  Premjere, šie Vyriausybės sprendimai gerokai skiriasi nuo rinkimus laimėjusių partijų rinkiminių pažadų. Kaip Jūs manote, ar pavyks visus šiuos ribojimus ir sumažinimus patvirtinti Parlamente?

Pateikdami kitų metų biudžetą ir siekdami sumažinti išlaidų ir pajamų skirtumą, mes nuosekliai siekiame vieno tikslo – kad Lietuva turėtų subalansuotą biudžetą, kitaip sakant, kad pradėtume gyventi pagal galimybes. Todėl, nors tai ir skausmingas sprendimas, bet ir toliau turime taupyti, ir išlaidauti ir pradėti didinti atlyginimus ar kitas išmokas mes tikrai nematome realių galimybių, skaičiuodami, kokias pajamas kitais metais galime surinkti į biudžetą ir kokios privalomos išlaidos kitais metais biudžete taip pat turi būti numatytos.

Šiuo atžvilgiu, naujai Vyriausybei, naujajam Seimui teks labai aiški konstitucinė atsakomybė patvirtinti kitų metų biudžetą tokį, kuris tarptautinėse finansų rinkose nesukeltų nepasitikėjimo Lietuvos gebėjimu efektyviai spręsti savo finansų sistemos problemas. Ką man teko girdėti iš tų pačių A. Butkevičiaus pareiškimų, aš turiu vilties, kad naujoji Vyriausybė bent jau pirmosiomis dienomis nepradės neatsakingai išlaidauti. Nes ir A. Butkevičius pasakė, kad kitų metų biudžete jis siektų to paties tikslo, koks yra įvardintas ir mūsų pateikiamame biudžeto projekte, tai yra, kad deficitas nebūtų didesnis nei 2,5 proc. nuo BVP.

Būsimasis premjeras pasisako už atominę energetiką, tačiau sako kol kas nepritariantis pradėtam įgyvendinti jėgainės projektui. Premjere, kokia būtų šio projekto ateitis?

Be abejo, kad spręs naujoji Vyriausybė. Tokie pareiškimai, kad pritariama branduolinei energetikai, bet nepritariama naujos atominės projektui, turi savyje labai daug sunkiai suvokiamo loginio prieštaravimo. Lietuvoje yra vienintelė vieta , Visaginas, kuriame galima plėtoti branduolinę energetiką. Pasisakant už branduolinę energetiką Lietuvoje ir pasisakant prieš Visagino atominę elektrinę (VAE) sunku suvokti, ką tai galėtų reikšti. Būtų blogiausia, jeigu būtų nutarta, kad mes esame už branduolinę energetiką, bet pritariame jėgainėms, kurios statomos ne Lietuvoje, o kur nors Kaliningrade.

Kiek Lietuva prarastų lėšų, jeigu naujoji valdžia nuspręstų nestatyti jėgainės? Kiek dabar jau yra išleista jėgainei, „įdėta“ į tą projektą?

Naujoji valdžia turėtų labai aiškiai pateikti savo matomą planą, kaip Lietuva apsirūpins elektros energija ir savos gamybos elektros energija, jeigu nestatys VAE. Mūsų visi turimi ekspertų skaičiavimai rodo, kad tokiu atveju Lietuvos vartotojai turėtų mokėti už elektros energiją po 2020-ųjų metų ženkliai daugiau nei tuo atveju, jeigu būtų pastatyta atominė elektrinė. Tokiu atveju Lietuvos vartotojai prarastų ir tai kainuotų tikrai didžiulius pinigus. Skaičiuojama, kad pastačius VAE, Lietuvos vartotojai kiekvienais metais gautų apie 500 mln. litų pajamų iš VAE kaip uždirbtus dividendus. Tos galimybės Lietuva nebeturėtų.