Premjeras dėl žemės pardavimo užsieniečiams referendumo siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą

"Jeigu kyla ginčai, tam mes ir turime teisėsaugos institucijas, kurios turi paaiškinti, ar nėra prieštaravimų", - ketvirtadienio rytą interviu "Žinių radijui" sakė Ministras Pirmininkas.

Anot A. Butkevičiaus, negalima kvestionuoti to, kad surinkti referendumui reikalingi 300 tūkst. piliečių parašų.

"Mes turime gerbti demokratinės šalies žmonių išsakytą valią, bet mes, kaip politikai, manau, turime kreiptis į KT, kad mums duotų išaiškinimą, ar tokie sprendimai, jeigu jie bus priimti, neprieštarauja Konstitucijai", - sakė A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas patikino, kad Seimas pradės svarstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateiktus pasiūlymus, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Teisės departamentas turės pateikti išvadas. Savo ruožtu politikai turės galimybę informuoti rinkėjus apie galimas grėsmes, jeigu referendumas įvyktų. Tačiau parlamentarai elgsis vadovaudamiesi Konstitucija ir kitais teisės aktais, nepasiduos populizmui artėjant Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.

"Tikrai, manau, jokios kovos parlamente nereikia ir tikrai nereikia naudoti parlamento tribūnos rinkimų kampanijai, bet viskas turi būti pasverta tam tikra teisine logika", - kalbėjo A. Butkevičius ir pridūrė, kad šiuo klausimu bus konsultuojamasi su specialistais iš Mykolo Romerio, Vilniaus universiteto.

A. Butkevičius sutiko, kad Lietuvoje egzistuoja problema, jog kai kurie ūkininkai įkūrę oligopolinius ūkius. Premjerą stebina, kad tokie ūkininkai dalyvauja referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams akcijose.

"Manau, kad tai yra nekorektiška, švelniai pasakius, dalyvauti tokiose akcijose, ir netgi kai kada klaidinti visuomenę. Manau, kad būtų gerai, jeigu jie būtų nedalyvavę tame procese. Manau, kad priimant naujus įstatymus ir kalbant apie tam tikrus sugriežtinimus, tos mintys irgi turėtų būti įvertintos", - komentavo Ministras Pirmininkas.

Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo siekdama narystės Europos Sąjungoje (ES) ir pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.

Tokiam sprendimui nepritarianti iniciatyvinė grupė surinkto daugiau nei 300 tūkst. parašų referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams inicijuoti.

Vyriausioji rinkimų komisija pirmadienį konstatavo, kad įstatymų reikalavimus atitinkančių parašų pakanka ir išsiuntė klausimą į Seimą.