Premjeras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad susirūpinusieji dėl lietuviškos žemės pardavimo užsieniečiams turėjo dėti daugiau pastangų numatant saugiklius, o ne organizuoti referendumą, kurį Vyriausybės vadovas laiko žmonių apgaudinėjimu.
"Tie žmonės, kurie visa tai organizuoja, jie apgaudinėja Lietuvos žmones", - sakė A. Butkevičius ketvirtadienį interviu "Žinių radijui".
Premjeras pažymėjo, kad, priėmus sprendimus neleisti parduoti žemės užsieniečiams, kas prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai, Lietuva gali susilaukti finansinių sankcijų.
"Pirmiausia gali būti sustabdyta Lietuvai finansinė parama iš ES biudžeto. Ir kas gali paneigti, kad nebus pareikalauta grąžinti milijardų, kurie ir anksčiau buvo skiriami žemdirbiams bei tiems, kurie pasitraukė iš žemės ūkio, gavo įvairiausias išmokas", - kalbėjo A. Butkevičius.
Vyriausybės vadovo įsitikinimu, užuot inicijavus nacionalinei ir tarptautinei teisei prieštaraujančius sprendimus, dabartiniai referendumo organizatoriai galėjo labiau pasistengti teikti politikams pasiūlymus dėl to, kokie gali būti numatyti saugikliai žemės pardavimui.
"Kiekviena ES šalis žemės pardavimą ir pirkimą reguliuoja kitais įstatymais, liaudiškai vadinamais saugikliais. Nuvažiuokite į Vokietiją ir pabandykite nusipirkti žemės. Pamatysite, kokius reikia praeiti kelius, kad galėtumėte ją įsigyti. Galėčiau paminėti ir daugelį kitų šalių pavyzdžių", - sakė A. Butkevičius.
Pasak Vyriausybės vadovo, dalis tokių saugiklių jau numatyta, bet anksčiau nebuvo galvota, kad jie reikalingi, nes "daugelis šalių tvarkosi sąžiningu požiūriu į žemės valdymą, jos turėjimą".
"Pavyzdžiui, pabandykite nuvažiuoti į kaimą pas kai kuriuos žmones ir paprašyti, kad jis parduotų savo turimą žemę. Ypač vyresnio amžiaus žmogus didžiuojasi atgavęs žemę ir niekada jos niekam neparduos. Tai yra sąžinės ir atsakomybės klausimas", - sakė A. Butkevičius.
Premjeras neatmeta galimybės, kad žemės pardavimo užsieniečiams klausimo eskalavimu yra suinteresuoti tie, kurie patys norėtų iš to pasipelnyti.
"Kas gali paneigti, kad tie, kurie jau Lietuvoje yra supirkę šimtus ar tūkstančius hektarų žemės, gana aktyviai dalyvauja tame procese, matyt, jie tikisi, kuo daugiau tos žemės supirkti apgaudinėdami kai kuriuos tautiečius", - sakė A. Butkevičius. ELTA primena, kad leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo prisijungdama prie Europos Sąjungos, pasirašydama stojimo sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki 2014 metų gegužės.
Jau yra numatyti tam tikri saugikliai, susiję su žemės pardavimu užsieniečiams. Pagal nuo sausio 1 dienos įsigaliojusį įstatymą, bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas neturi būti didesnis kaip 300 hektarų, o bendras visiems susijusiems asmenims priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties plotas negali būti didesnis kaip 500 hektarų. Pirmenybę įsigyti sklypus turės kaimyninių žemės sklypų savininkai, o tam tikrais atvejais - valstybė.
Žemės pardavimui užsieniečiams nepritariančios iniciatyvinės grupės nariai užsibrėžė surengti tuo klausimu referendumą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą