Prezidentė Dalia Grybauskaitė: grėsmės NATO saugumui aiškiausiai matomos Baltijos valstybėse

"Aljanso kaimynystėje Rusija toliau demonstruoja karinę jėgą ir nenuspėjamą elgesį. Mūsų pasienyje ir Baltijos jūroje sutelktos aukštos kovinės parengties pajėgos, vyksta karinės pratybos, nukreiptos puolimui prieš Vakarus. Todėl Aljansas privalo būti stiprus, gerai pasirengęs operatyviai ir adekvačiai reaguoti į grėsmes", - po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė Prezidentė.

Varšuvoje Lietuva sieks, kad visose Baltijos valstybėse būtų dislokuota po batalioną Aljanso sąjungininkių karių, regione būtų iš anksto dislokuotas brigados dydžio karinės technikos junginys. Taip pat tarp mūsų šalies tikslų - priešraketinės ir oro gynybos priemonės, kurios užkirstų kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai, pagal realius grėsmių scenarijus nuolatos atnaujinami NATO gynybos planai ir pagreitintas Aljanso sprendimų priėmimo mechanizmas.

„Prieš 26-erius metus Lietuva paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Šiandien Lietuva yra NATO ir NATO yra Lietuvoje. Kartu mes esame pasirengę užtikrinti, kad jūs daugiau niekada neprarastumėte savo laisvės", - per spaudos konferenciją sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas A. Veršbou.

Šalies vadovės teigimu, NATO yra stiprus, jei stiprios yra jo narės. Lietuva jau priėmė sprendimus dėl nuolatinės šauktinių kariuomenės sugrąžinimo, suformavo nacionalines ypatingos parengties greitojo reagavimo pajėgas, nuosekliai didina krašto gynybos finansavimą, modernizuoja karinę techniką ir šalies kariuomenę.

NAC sudaro nuolatos NATO būstinėje Briuselyje reziduojantys 28 Aljanso šalių narių ambasadoriai. Tai pagrindinė politinė institucija, priimanti NATO sprendimus dėl kolektyvinės gynybos ir galinti aktyvuoti Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį.