Prezidentė Dalia Grybauskaitė: Rusijai ir toliau nevykdant Minsko susitarimų, nėra jokių prielaidų sankcijų atšaukimui

Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus Europos Vadovų Taryboje (EVT). Valstybių vadovai tvirtins Europos gynybai svarbius projektus, tarp kurių ir Lietuvos inicijuojamos ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos. Šalių lyderiai įvertins pirmojo „Brexit“ derybų etapo rezultatus, aptars, kaip stiprinti euro zonos atsparumą galimiems finansiniams sukrėtimams, taip pat - sankcijas Rusijai, atsaką į migracijos iššūkius.

Bendrijai imantis daugiau atsakomybės už savo gynybą, 25 ES šalys imasi glaudžiau bendradarbiauti šioje srityje. Lietuva - viena iš jų. Briuselyje šalių lyderiai patvirtins pirmuosius 17 bendrų gynybos (PESCO) projektų. Tarp jų - Lietuvos iniciatyva kuriamos ES kibernetinės greitojo reagavimo pajėgos, kurios užtikrins greitą ir efektyvų atsaką į kibernetinius išpuolius, taip pat mūsų regiono saugumui itin svarbus supaprastintas sąjungininkų karinės technikos judėjimas.

ES vadovai taip pat susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, su kuriuo aptars, kaip dar labiau sustiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą atremiant hibridines grėsmes bei kitose srityse.

Šioje EVT taip pat bus svarstomas sankcijų Rusijai pratęsimas. Prezidentės teigimu, Rusijai ir toliau nevykdant Minsko susitarimų, tęsiantis Krymo okupacijai, nėra jokių prielaidų sankcijų atšaukimui.

Lyderių dėmesys bus skiriamas ir „Brexit“ deryboms. Šalių vadovai įvertins pirmojo derybų etapo rezultatus ir aptars kito etapo prioritetus. Pasak Prezidentės, sklandus „Brexit“ yra svarbus visiems Lietuvos žmonėms. Derybose jau pavyko užtikrinti, kad Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Lietuvos piliečiai ir po „Brexit“ išsaugotų turimas teises. Dabar būtina siekti, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos vyktų sklandžiai, išsaugant ekonominių ir prekybos ryšių tęstinumą bei artimą gynybos bendradarbiavimą.

Šalių lyderiai taip pat aptars pasiūlymus dėl euro zonos stiprinimo. Šalies vadovės teigimu, nors Lietuvos ir visos ES ekonomika stabiliai auga, galimiems ateities ekonominiams šokams reikia ruoštis jau dabar. Siekiant sustiprinti euro zonos atsparumą krizėms, pirmiausia būtina užbaigti ES Bankų ir Kapitalo sąjungų kūrimą, kiekvienai šaliai įgyvendinti būtinas struktūrines reformas ir laikytis finansinės drausmės.

ES valstybių lyderiai apžvelgs, kaip įgyvendinamos priemonės migracijos srautams sustabdyti ir kokių ilgalaikių sprendimų reikia, kad migracijos krizės nesikartotų.