Viešieji pirkimai - tai sritis, kurioje cirkuliuoja milijardinės sumos bei milijardinės apyvartos, todėl natūralu, jog tai yra pats didžiausias kanalas, per kurį gali klestėti korupcija, teigia Prezidentės atstovas.
Prezidentės atstovas Linas Balsys pažymėjo, jog praėjusios savaitės pabaigoje paviešinta Seimo Antikorupcijos komisijos informacija, jog Žemės ūkio ministerija, disponuodama didelėmis sumomis ir neviešindama derybų eigos, pirko viešinimo paslaugas žiniasklaidoje bei nusižengė Viešųjų pirkimų įstatymų tvarkai, buvo pretekstas šalies vadovei į Prezidentūrą sukviesti Lietuvos kontroliuojančių institucijų - Konkurencijos tarybos, Valstybės kontrolės ir Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus bei aptarti priemones korupcijai viešųjų pirkimų srityje pažaboti.
"Įstatymas numato galimybę, kad galima šią paslaugą pirkti neskelbiamų derybų būdu, tačiau įstatymas numato, kad tai turi būti išimtis labai atskirais atvejais. Šiuo atveju galima konstatuoti faktą, jog tai yra neskaidri veikla, terpė korupcijai, kelianti grėsmę tiek pačiai žiniasklaidai, valstybės institucijoms bei, galima sakyti, pačiai demokratijai. Kadangi valstybės institucijų santykiai su žiniasklaida turi būti skaidrūs, kaip ir žiniasklaidos veikla skaidri taip, kaip ir valstybės institucijų veikla", - teigė L. Balsys.
Pasak jo, susitikimo metu buvo aptarti konkretūs klausimai, kuriuos yra būtina artimiausiu metu išspręsti - tai Viešųjų pirkimų tarnybos pavaldumas Ūkio ministerijai, kai tuo tarpu Prezidentės nuostata yra tokia, jog ši institucija turėtų būti savarankiška, nepriklausoma ir depolitizuota. Taip pat spragos pačiuose įstatymuose, kurie numato išimtis vykdant viešuosius pirkimus neviešinant jų derybų eigos, kurias būtina panaikinti, pernelyg švelni baudžiamoji atsakomybė, numatoma už tokio pobūdžio nusižengimus.
"Prezidentė negali toleruoti tokios situacijos, kai per viešuosius pirkimus vyksta pinigų persiskirstymas, pinigų perdalijimas, ir iš tiesų taip nukenčia paprasti žmonės, nes tada pristinga pinigų kitoms vidaus sritims, tarkim, socialinei sričiai", - sakė L. Balsys.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko teigimu, vien per praėjusius metus neskelbiamų derybų būdu buvo atlikta 104 tūkst. viešųjų pirkimų sandorių už didesnę nei milijardo litų sumą.
"Galiu pasakyti tik tiek, kad šita teise naudojasi daugelis valstybinių institucijų. Visos valstybinės institucijos, kurios atlieka viešuosius pirkimus, naudojosi šita teise. Tačiau sieksime, kad ta bloga praktika išnyktų. Ši tendencija eina jau daugelį metų, o dabar ji jau mažėja. Dar 2009 m. mes buvome pirmaujanti šalis ES, kuri vykdo neskelbiamas derybas, šiandien mes jau esame 14 pozicijoje", - pažymėjo Ž. Plytnikas.
Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės aiškinimu, viešųjų pirkimų srityje nustatomi pažeidimai yra ypač dažnai pasitaikantys, o vien per 2010 m. viešiesiems pirkimams buvo panaudota apie 9 mlrd. valstybės biudžeto lėšų.
"Mes paskelbėme 2011 m. viešųjų pirkimų metais ir labai didelį dėmesį savo srityje kreipsime viešiesiems pirkimams, atlikdami veiklos auditą. Esame suplanavę sisteminį auditą, kurio metu ketiname pasižiūrėti, kaip veikia visa viešųjų pirkimų sistema, taip pat atliksime veiklos auditą, stebėsime, kaip veikia centrinė perkančioji organizacija. Į viešuosius pirkimus per didinamąjį stiklą žiūrėsime ir atlikdami kitus finansinius auditus", - teigė G. Švedienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą