Prieš karines pratybas „Zapad 2017“ – tiltas agresoriaus link

Vos už kelių savaičių šalia Lietuvos valstybės sienos pabūklais žvangins šimtatūkstantinė Rusijos ir Baltarusijos kariuomenė – vyks karinės pratybos „Zapad 2017“. Sunerimę pasienių miestelių gyventojai ir dieną naktį moderniausią techniką mūsų sienas stebintys Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos pasieniečiai. Tokiu neramiu metu ties Nemunu, kur eina Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija riba, iškilo naujas tiltas per Baltosios Ančios upę. Kas ir kam pastatė šį ketvirtį milijono kainavusį tiltą, vedantį į galimo agresoriaus glėbį? Ir kodėl dabar, kai „Zapad“ – visai čia pat?

Prie Lietuvos sienos Batarusijoje Rusija telkia šimtatūkstantinę kariuomenę. Jau rugsėjo mėnesį čia vyks puolamojo pobūdžio karinės pratybos „Zapad 2017“: ginkluoti kariai, tankai, šarvuočiai, karinės oro pajėgos ir kita technika – vos už kelių kilometrų nuo Lietuvos. 

Padėtis ten, kur šiandien baigiasi Europos Sąjungos ir NATO ribos, yra labai rimta. „Aš ir pats sausio mėnesį negalėjau pagalvoti, kad turėsime tokią pasikeitusią saugumo situaciją. Abejoju, ar iki Krymo okupacijos kažkas projektavo, kad štai XXI a. Europoje gali atsitikti taip, kad viena valstybė įsibrauna į kitą valstybę, atplėšia gabalą jos teritorijos, tęsia agresyvią politiką, įvardydama Vakarus kaip didžiausią grėsmę sau, indoktrinuodama savo visuomenę, nutaikydama kibernetines, informacines atakas į Europos valstybes“, – kalba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Politologas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia bus Baltarusija po „Zapad“ pratybų. „Yra daug interpretacijų ir minčių, kad Baltarusijos savarankiškumas, ypač karinėje srityje, gali būti dar mažesnis nei buvo iki šiol. Jau dabar realiai yra įvykusi karinė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Daug kas kalba, kad lemiamas mygtukas dėl veiksmų yra net nebe Minske, o Maskvoje, ir bet kokiu atveju Rusija siekia dar labiau absorbuoti Minską. Klausimas – ar išvažiuos tie Rusijos kariai, kurie šiuo metu jau pradėjo vykti į Baltarusiją pratyboms, ar ne“, – sako politologas.  

Ar nėra grėsmės, kad Lietuvoje pasikartos Gruzijos ir Ukrainos scenarijus? Anot L. Kasčiūno, neturime pamiršti skaudžios istorinės patirties, kai, prisidengdama vykdomomis karinėmis pratybomis, Rusija įsiveržė į Gruziją.

„Pratybas galime vertinti kaip reguliarias, vykstančias kas ketverius metus. Pabrėžčiau, kad jos yra puolamojo pobūdžio. Istoriškai reikia vertinti daug dalykų: buvo tokios pratybos „Kavkaz 2008“, kuriose dalyvavo 59 Rusijos armija, o už kelių savaičių ji jau stovėjo keliasdešimt kilometrų iki Tbilisio. 

Nenoriu pasakyti, kad čia yra kažkokia analogija, nes vis dėlto mes esame NATO šalis, ir turime visus atgrasymo instrumentus, tačiau tai yra patirtis, kurią reikia turėti galvoje“, – įsitikinęs L. Kasčiūnas. 

Tačiau, kol eiliniai pasieniečiai dieną naktį stebi ir saugo valstybės sieną, jų vadai, tikrąja to žodžio prasme, tiesia tiltus į Rusijos glėbį.  

Sventijansko kaimas – ties Lietuvos Baltarusijos siena. Čia valstybės siena eina Nemuno upe, o toje vietoje į Nemuną įtekančios Baltosios Ančios upės žiotis prieš keletą savaičių papuošė naujas prabangus tiltas, kainavęs ketvirtį milijono eurų. 

Jo užsakovas – Druskininkų savivaldybė. Lėšos tiltui skirtos iš Lietuvos automobilių ir kelių direkcijos biudžeto vietinės reikšmės kelių priežiūros programos. Ketvirtį milijono eurų mokesčių mokėtojams kainavęs tiltas – miškų glūdumoje, kur viso labo kelios gyventojų pirkios, o ir tos pačios žiemą – ne visos gyvenamos – įspūdingas: keturių metrų pločio, neriboto tonažo, asfaltbetonio dangos, tvirtomis gelžbetoninėmis sijomis, aukštai iškeltas virš upės vandens paviršiaus ir papildomai sutvirtintas, kad pavasariniai ledai nenulaužtų tilto konstrukcijų. 

Bendras tilto ilgis su estakadomis, kuriose net įrengtas drenažas, paviršiniam vandeniui nutekėti – 78 metrai. 

Ilgametis Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys vicepirmininkas Arvydas Anušauskas neslepia savo nuostabos, kad valstybė šimtus tūkstančių eurų sukišo į tiltą negyvenamoje teritorijoje ties siena su Baltarusija.

Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijos seniūnui Vidmantui Dambrauskui, kurio vadovaujamai seniūnijai priklauso Sventijansko kaimo dalis, esanti šiapus baltosios Ančios, nerimą kelia ne tik pats sumanymas, bet ir statybos tempas bei laikas: pastatė tiltą per keletą mėnesių ir, kaip tyčia, dabar, kai čia pat – „Zapad“ pratybos. 

Visas pasakojimas – laidos „Specialus tyrimas“ reportaže.