Kitaip manantieji akcentuoja, jog išlindus iš pogrindžio prostitutėms būtų saugiau, jos galėtų ir policijai prisiskambinti, kreiptis į jų teises ginančias institucijas. Esą tai pasitarnautų ir pažangai seksualinėje srityje.
Pogrindyje - nesąmonės
"Manau, kad legalizavus šias paslaugas, moteris labiau prižiūrėtų medikai. Būtų išmokta lytinės higienos, lytinės kultūros. Mes netampame gerais vairuotojais vairavimo kursuose, o palaipsniui, praktikuodami", - sako socialinių mokslų daktaras docentas Faustas Stepukonis.
Pasak jo, visi šneka apie nuostolius, bet nemato daugybės laimingų istorijų, kai tarp prostitutės ir kliento susiklosčius tvariems santykiams sukuriamos šeimos. Jis nėra įsitikinęs, jog daugeliu atvejų moterys pagrobiamos, apgaunamos - dažniausia jos esą nujaučia arba žino, kokio darbo ieško.
"Kai nelegalu, viskas vyksta kaip turguje, o ten daug kas gali nutikti: ir apiplėšti, ir apgauti, ir primušti. Pogrindyje vyksta nesąmonės. Jeigu seksualinius poreikius tenkintų tam skirtoje vietoje, darbuotojoms būtų saugiau, jos galėtų ir policijai prisiskambinti, ir į jų teises ginančias institucijas. Vakarų pasaulyje apie tai diskutuojama", - teigia pokalbininkas.
Tačiau jis vardija ir prostitucijos minusus - moteris greitai "susidėvi" ne tik kūniškai, bet ir dvasiškai. Su stresu jos kovoja vartodamos kvaišalus.
"Tačiau talentingas žmogus, turintis potraukį savo profesijai, save išsaugo. Juk tai ne vien seksas, o ir bendravimas. Ar vyrai eitų į viešnamius patenkinti savo iškrypimų? O kas tai yra? Juk neseniai už homoseksualizmą sodino į kalėjimą. Ir nesuprantu, už ką bausti prostitutes ir jų klientus? Intymūs dviejų žmonių santykiai yra labai gražus dalykas, labai artimas bendravimas, artimesnio nebūna. Rytų religijose tas dalykas išaukštinamas iki Dievo, kažko ypatingo ir šventiško, o mums seksas yra purvas. Dabar masturbavimasis prie kompiuterio tampa atsvara didėjančiai įtampai. Kita vertus, visi esame prievartaujami: valdžios, gyvenimo aplinkybių. Tik primityviai asmenybei kyla noras atkeršyti, pažeminti kitą - kad ir kelyje, vairuojant.
Jeigu prostitucija būtų legali, atsitiktų daugiau gražių dalykų. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Olandijoje kalbama apie tai, jog valdžia kartą per mėnesį turėtų sumokėti dalį pinigų už neįgalių žmonių naudojimąsi šia paslauga. Vakarietiška kultūra suvaržo moterį, ši užgniaužia savyje norą pasinaudoti vyrų teikiamomis sekso paslaugomis. Manau, kad tai - diskriminacija", - dėstė F. Stepukonis.
Prostitutės - itin pažeistos
"Esu prieš bet kokią prievartą - ar ji vyksta gatvėje, ar šeimoje. O prostitucija yra viena prievartos rūšių", - sakė Klaipėdos universiteto dėstytoja, buvusi Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė, parašiusi disertaciją "Moterų prostitucijoje patirtis: traumos ir stigmos pasekmės jų reabilitacijos procese" .
Pokalbininkė sako, kad ją siutina daug nepagrįstų argumentų. Pavyzdžiui, tyrimais įrodyta ir pačios moterys, kurios dirbo viešnamiuose, patvirtino, jog vyrai kur kas daugiau moka, kai lytinio akto metu nesinaudoja prezervatyvais. Stipriausias motyvas ir yra pinigai - nė viena iš penkiolikos disertacijai apklaustų moterų nepasakė, kad dirba tą darbą, nes joms patinka.
Moksliniuose leidiniuose analizuotas reiškinys, kaip vienoje Australijos valstijoje, Viktorijoje, legalizavus prostituciją, šis sprendimas atsiliepė visuomenei. Konstatuota, kad iš karto padaugėjo seksualinių nusikaltimų, plito narkomanija, atsirado naujų prostitucijos rūšių.
 |
|
NEVIENAREIKŠMIŠKAI. Teigiama, kad Olandijoje legalizavus viešnamius, radosi labai daug šešėlinių, nelegalių viešnamių, organizuoto nusikalstamumo. EPA-ELTA nuotr. |
"Mano apklaustos moterys, dirbusios Vokietijos ar Ispanijos viešnamiuose, kai klausiau, kas jas ten laikė, sakė: "O kur man eiti? Paimti dokumentai, gerai nemoku kalbos, reikia tris mėnesius atidirbti už atvežimą ir pragyvenimą. Niekuo negali pasitikėti, tave stebi informatorės kolegės, veikia visas tinklas." Kai artėja skolos atidirbimo terminas, prasideda įkalbinėjimai, pažadai pakelti atlygį. Kai žmogus pažeistas, lengva juo manipuliuoti. Tai įrodyta mokslininkų ir kiekvienas žinome iš savo patirties, kaip mumis lengva pasinaudoti sunkiu gyvenimo momentu, paklūstame bet kam. O čia šalia yra žmogus, kuris neva rūpinasi, teikia pagalbą.
Prostitutės yra itin pažeistos, vien dėl to ir atsidūrė viešnamyje. 95 procentai prostitučių vaikystėje ar paauglystėje patyrė traumą arba buvo seksualiai išnaudojamos. Aš vaikų globos namus vadinčiau prostitucijos kalve. Žmogus ieško, ko negavo vaikystėje - esminio ryšio su žmogumi, galinčiu patenkinti poreikius. Bet jeigu vaikas augo pasiturinčioje šeimoje ir negalėjo išreikšti savo negatyvius ir pozityvius jausmus, tai irgi pagimdo vidinį nelaimingumą", - sako D. Puidokienė.
Ji abejoja, kad legalizavus prostituciją valstybė surinks į savo iždą daugiau mokesčių. Olandijos pavyzdys esą rodo, kad ne. Be to, tyrimai konstatuoja, jog didžioji dalis šios šalies prostitučių yra iš neturtingų šalių atvežtos emigrantės, prekybos žmonėmis aukos. 90 proc. moterų sako norinčios išeiti iš to rato, tačiau laisvę atgauti ne taip paprasta.
Jai antrina ir pagalbos moterims linijos vadovė, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro psichologė Vytautė Tatter.
"Jeigu kalbėsime apie mokesčius valstybei, paskaičiuokime, kiek kainuos vieno žmogaus reabilitacija. Be to, mes tada turėsime pūvančią visuomenę. Olandijoje legalizavus viešnamius, radosi labai daug šešėlinių, nelegalių viešnamių, organizuoto nusikalstamumo, labai daug smurto prieš moterį, nes ji paverčiama daiktu, įrankiu", - sakė V. Tatter.
"Jeigu norime legalizuoti prostituciją, tai įteisinkime pedofiliją ir narkomaniją, sodomą ir gomorą. Mane trikdo politikų, kurie save vadina šeimos žmonėmis, pasisakymai ir už darnią šeimą, ir už prostituciją. Ar jie norėtų, kad jų dukros ir sūnūs būtų prostitutės? Ar tuo didžiuotųsi?" - klausia D. Puidokienė.
Išnaudotojas tas, kuris perka
"Pagalbos dabar kreipiasi kur kas daugiau nuo prostitucijos nukentėjusių moterų nei ankstesniais metais. Kuo daugiau giliniesi į problemą, tuo daugiau surandi "klientų", - sakė V. Tatter.
Šis centras bendradarbiauja su policija, prokuratūra, savivaldybe, Darbo birža, nevyriausybinėmis organizacijomis.
"Jūs net neįsivaizduojate, kokią stigmą uždeda šis amatas, ir kaip jos visko bijo. Net kelerius metus nebesiverčiančiai prostitucija atrodo, kad visi apie tai žino. Pagrindinė, dažniausiai minima priežastis, yra nepriteklius, traumos, patirtos vaikystėje. Jos - nebūtinai seksualinės, gali būti atskyrimas nuo šeimos, smurtas joje. Žemas savęs vertinimas įgyjamas kažkuriame gyvenimo tarpsnyje", - pasakojo psichologė.
Anot jos, patirtis rodo, jog tuo atveju, jeigu moteris sako esanti hiperseksuali, tai yra gynybos mechanizmas, nes toks žmogus turi kažkaip apsisaugoti, kad išgyventų. Jis kasdien traumuoja save, jį traumuoja kiti. Gali atrodyti, kad tai pasirinkimas, bet kai moteris pereina terapiją, pripažįsta, kokia žiauri buvo patirtis.
"Viešnamių legalizavimą aš palyginčiau su prievarta vartoti narkotikus. Turėti nors vieną klientą per dieną yra pasąmoninė ar sąmoninga trauma. Manau, kad prostitucijos reiškinį turėtų išnaikinti teisėsauga. Imkime užsienio patirtį. Stokholmas ir Madridas yra panašaus dydžio miestai. Stokholme žinoma per šimtą prostitučių, Madride - keli tūkstančiai. Kai švedai įvedė naują įstatymą, pasikeitė visuomenės supratimas, sumažėjo prostitučių, nes jos save tinkamai įvertino. Moteris, užsiiminėjanti prostitucija, nebaudžiama, nes laikoma auka, o vyras, ją perkantis ar ketinantis pirkti, baudžiamas kelių mėnesių atlyginimui prilygstančia bauda ir administraciniu teistumu, uždarančiu vizas, tam tikras darbo galimybes. Yra parengta ir publikuojama dešimties metų ataskaita internete, ir tai veikia. Jeigu žmogus jaučia, kad jam kas negerai, jis turi ieškoti pagalbos, o ne išnaudoti kitus žmones", - įsitikinusi V. Tatter.
Ji akcentuoja, kad tai, ką matome filmuose, vyksta ir gyvenime. Norinčios pasitraukti prostitutės persekiojamos, bauginamos, grasinama susidoroti su jų artimaisiais, nes suteneriui tokia moteris garantuoja pelną ir jis padarys viską, kad "prekė" pasiliktų.
"Manote, kad viešnamiuose moterys nemušamos? Mušama taip, kad neliktų regimų žymių. Pažeidžiami vidaus organai, suspardomos kepenys, pilvas. Prostitutėms būdingas suicidiškumas. Jos bando žudytis, kai nebegali ištverti, ir nebūtinai yra apsvaigusios, o jeigu ir yra, tai svaigalai suteikia drąsos, kai tam pasiryžtama", - sakė psichologė.
Anot jos, prevencija galėtų būti nuolatinis kalbėjimas, kad nėra normalu užsiiminėti prostitucija, kad tai kenkia ne tik lytinei, reprodukcinei sveikatai, bet ir psichikai.
Daug retorinių klausimų
41 metų Nijolė, anksčiau dirbusi "palydove"
Ar galima naiviai tikėti, kad nebeliks merginų stotyse, parkuose, greitkeliuose? Juk į viešnamius nepriims jų, o tik "diplomuotas", elitines, kurios moka užsienio kalbą, gražiai sušukuotas ir iškvėpintas, turinčias šiokį tokį intelektą. Kiek reikėtų viešnamių, kad priimtų visas? Ar juos ir kaimuose steigs? Ar kaimo merginos važiuos į didmiesčius? Ar kiekvienas viešnamis bus pažymėtas žvaigždutėmis, kaip viešbučiai? Juk ten bus didesnė atranka nei į kai kurias aukštąsias mokyklas. Ar norėtumėte, kad jūsų dukros darbo knygelėje būtų įrašyta ši profesija? Juk viešnamio darbuotoja negalės rinktis kliento, reikės klausyti administratoriaus, turinčio tą patį sutenerio mentalitetą.
Esu prieš bet kokią prievartą - ar ji vyksta gatvėje, ar šeimoje. O prostitucija yra viena prievartos rūšių
Dalia PUIDOKIENĖ, buvusi Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė
Jeigu prostitucija būtų legali, atsitiktų daugiau gražių dalykų. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Olandijoje kalbama apie tai, jog valdžia kartą per mėnesį turėtų sumokėti dalį pinigų už neįgalių žmonių naudojimąsi šia paslauga
Faustas STEPUKONIS, socialinių mokslų daktaras docentas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą