Prostitutėms - teistumas, jų klientams - gėdos lenta

Nelegalus verslas

Lietuva kol kas nesiruošia įteisinti seniausios pasaulio profesijos. Atvirkščiai - Teisingumo ministerija siūlo griežtinti atsakomybę už vertimąsi prostitucija ir numatyti ją Baudžiamajame kodekse. Vidaus reikalų ministerija savo ruožtu siūlo bausti ne tik prostitutes, bet ir jų klientus. Sprendimą, kuriuo keliu pasukti, turės priimti naujos kadencijos Seimas.

Tai, kad į parengtą naujojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą nebuvo įtraukta atsakomybė už vertimąsi prostitucija, visuomenėje sukėlė įtarimų bangą, esą ruošiamasi ją legalizuoti.

Teisingumo ministerijos atstovai tokius nuogąstavimus atmeta ir tikisi, kad Baudžiamąjį kodeksą papildžius straipsniu, numatančiu atsakomybę už vertimąsi prostitucija, ši nelegali veikla bus pažabota.

Išnaikinti neįmanoma

Ministerijų atstovai ir su prostitucija kovojantys policijos pareigūnai sutinka, kad visiškai sunaikinti šį nelegalų verslą yra neįmanoma. Tačiau ieškoma būdų situacijai sušvelninti.

Nors už vertimąsi prostitucija iki šiol buvo numatyta administracinė atsakomybė - skiriamos baudos nuo 300 iki 500 litų, o už tokius pat veiksmus jau baustiems asmenims - bauda nuo 500 iki 1000 litų arba administracinis areštas iki 30 parų, realiai, pasak pareigūnų, išieškoti šias baudas iš prostitučių labai sunku. Tiesiog jos nėra niekur registruotos, neturi jokio turto, kurį būtų galima areštuoti.

Tuo, kad policininkai nesugeba išieškoti baudų, piktnaudžiauja ir prostitutės. Vien tai, kad įvairiose žiniasklaidos priemonėse vis daugėja skelbimų apie neva siūlomas masažo paslaugas, rodo, jog prostitutės visiškai nebijo policijos pareigūnų. Nors jos žino, kad tarp skambinančiųjų skelbiamu telefonu gali būti ir teisėsaugininkų, mielai išduoda koordinates, kaip jas surasti.

Organizuoto nusikalstamumo tyrimų tarnybos (ONTT) nuolat rengia įvairias akcijas, reidus ir šiek tiek praretina vadinamųjų naktinių plaštakių gretas, tačiau netrukus jos vėl pasipildo.

Žemiausia kategorija - filipiniečiams

Dėl suprantamų priežasčių savo pavardės nepanoręs skelbti uostamiesčio policijos ONTT pareigūnas Klaipėdos prostitutes skirsto į 4 kategorijas.

Žemiausiai kategorijai priskiriamos tik uosto teritorijoje dirbančios prostitutės. Į jas pareigūnai žiūri pro pirštus. Mat uoste esą lankosi degradavusios, pačiam žemiausiam sluoksniui priklausančios "moteriškos lyties atstovės" - pareigūnams net nebeapsiverčia liežuvis jas vadinti moterimis.

"Tai dažniausiai narkomanės, kurios aptarnauja filipiniečius, kad gautų pinigų dar vienai dozei. Jos labiau yra uosto apsaugos tarnybų rūpestis. Pastarosios jas ir vaiko. Dažniausiai jas baudžia už uosto zonos pažeidimą, o ne už prostituciją. Be to, jos dar ir vagia", - pasakojo pareigūnas.

44-erių - jau senelė

Kita, labiausiai Klaipėdoje paplitusi, - vadinamųjų masažuotojų "populiacija". Tai merginos, kurios specialiai nuomoja butus, kur ir įsikuria tariamus masažų salonus. Paprastai viename bute dirba 2-3 merginos, labai retai dirba po vieną.

Kadangi daugiausiai uostamiestyje prostitucija užsiiminėja iš rajonų atvažiavusios merginos, jos dažnai ir apsigyvena tame pačiame bute, kur teikia klientams paslaugas.

Pasak pareigūnų, buvo užfiksuotas ne vienas atvejis, kai net ištekėjusi moteris, išleidusi vyrą į darbą, o vaikus į mokyklą, savo namuose aptarnaudavo klientus ilgą laiką namiškiams apie tai nieko net neįtariant.

"Merginų amžius - įvairus, bet dažniausiai - iki 30-ies metų. Labai daug nepilnamečių, kurių net negalime nubausti. Tenka ieškoti tėvų ir bausti juos už vaikų nepriežiūrą. Vieną penkiolikmetę šiemet net 5 kartus buvome sugavę įvairiuose salonuose ir niekaip negalėjome jos nubausti, kol jai nesukako šešiolika", - pasakojo pareigūnas.

Vyriausia šiemet demaskuota salone dirbusi prostitutė buvo 44-erių.

Tokie salonai išsibarstę po visą miestą ir dažnai keičia dislokacijos vietą, ypač po pareigūnų reidų. Keisčiausia, pasak teisėsaugininkų, yra tai, kad butų savininkai net neįtaria, kas iš jų nuomoja butą ir ką ten veikia.

Už vieną valandą "masažuotojai" paprastai mokama 100 litų, už pusvalandį - 60-80 litų. Vyresnio amžiaus arba prastesnės išvaizdos protitutės ima mažiau.

Pasak pareigūno, kai kurios prostitutės dirba be sutenerių, kitos, norinčios turėti vadinamąjį "stogą", - tik su jais. Dažnai net keli "masažo salonai" priklauso vienam suteneriui. Pastarieji paprastai padengia prostitutėms mokesčius už butą ir ima po 50 procentų mokestį nuo kiekvieno kliento.

Atveža taksistai

Trečioji kategorija - į kliento pageidaujamą vietą pristatomos prostitutės, dirbančios tik su suteneriais. Tačiau, pasak pareigūnų, šios kategorijos "darbuotojos" uostamiestyje jau beveik išnykusios.

Tokių prostitučių paslaugos brangesnės - už valandą prašoma iki 400 litų, bet dažniausiai tariamasi dėl ilgesnio laiko, dėl valandos paprastai nesiterliojama.

Pastarųjų prostitučių koordinatės viešai neskelbiamos. Suteneriai paprastai bendradarbiauja su taksistais, viešbučių administratoriais, kurie ir yra tarpinė grandis tarp klientų ir prostitučių.

"Pavyzdžiui, viešbutyje apsigyvenusiam vienišam vyriškiui pakanka administratorės pasiteirauti, kur gauti prostitutę, ir netrukus už tam tikrą mokestį ji bus pristatyta", - pasakojo pareigūnas.

Pasak jo, retas taksistas nežino telefono, kuriuo būtų galima iškviesti prostitutę į namus. Paprastai už tokią informaciją taksistai iš kliento paima 30 procentų tos sumos, kurią jis moka prostitutei.

"Valiutinės" lietuviams neįkandamos

Ketvirtai kategorijai priklausančios prostitutės eiliniam lietuviui neįkandamos. Valiutinėmis vadinamos šio verslo atstovės aptarnauja tik užsieniečius, arba labai turtingus verslininkus. Tiesa, pastarieji gali gauti jų paslaugas tik turėdami reikiamas rekomendacijas.

Šių prostitučių paslaugos - pačios brangiausios, mat jos ne tik gražiai atrodo, bet ir yra intelektualios, moka užsienio kalbų. Klientų jos ieško uostamiesčio baruose.

Šią vasarą buvo atskleistas vienai sutenerei priklausęs valiutinių prostitučių tinklas. Sutenerės namuose rastos buhalterinės knygos patvirtino, kad ji iš šio verslo kiekvieną mėnesį uždirbdavo per 10 tūkst. litų. Jai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Bausmės griežtės?

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija siekia sugriežtinti bausmes už vertimąsi prostitucija.

Šiuo metu jau rengiamos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kuriose siūloma jo skyrių "Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei" papildyti dar viena nuostata. Šiame skyriuje jau yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos bei įtraukimą į prostituciją. Papildžius šį skyrių, vertimasis prostitucija būtų vertinamas kaip baudžiamasis nusižengimas, už kurį būtų numatoma su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Pasak Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėjo Dainiaus Radzevičiaus, ši pataisa bent jau paskatintų prostitutes galvoti apie savo ateitį. Ypač tas moteris, kurios tikisi vėliau susitvarkyti gyvenimą ir susirasti normalų darbą. Dabar pirmą kartą pagauta prostitutė susimoka baudą ir administracinė atsakomybė po metų jai panaikinama. O baudžiamoji atsakomybė, pasak jo, uždėtų "kryželį" visam gyvenimui. Teistumą turinčiam žmogui susirasti padorų darbą Lietuvoje beveik neįmanoma.

Apie seniausios profesijos įteisinimą, pasak D. Radzevičiaus, kol kas negali būti nė kalbos, nes statistika rodo, kad net 60 procentų prostitučių Lietuvoje yra narkomanės. Tad esą prostitucijos legalizavimas tik skatintų narkomanijos plitimą šalyje.

Baustų ne prekę, o pirkėją

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai taip pat pasisako prieš legalizavimą, tačiau nesutinka, kad atsakomybė už vertimąsi prostitucija iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso būtų perkelta į Baudžiamąjį.

Esą taip nėra nė vienoje kaimyninėje šalyje. VRM Viešojo saugumo departamento Viešojo saugumo politikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Igoris Bazelevas svarsto, kad Lietuva neturėtų išradinėti dviračio, o pasekti kitų Europos šalių pavyzdžiu.

Skirtingose Europos šalyse, pasak I. Bazelevo, su prostitucija kovojama skirtingai. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Olandijoje legaliai veikia viešnamiai, tačiau nelegaliai dirbantys savadautojai griežtai baudžiami. Kaimyninė Latvija taip pat dekriminalizavo prostituciją, tačiau Vyriausybė nustatė griežtas taisykles bei mediciniškai ir socialiai kontroliuoja šio verslo atstoves. Pavyzdžiui, yra nustatyta, kuriose gatvėse prostitutės gali dirbti, o kur - ne. Jos privalo reguliariai tikrintis sveikatą.

"Tačiau, mano nuomone, vienas patikimiausių būdų pristabdyti šį verslą - sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu: bausti ne tik protitutes, bet ir jų klientus. Manau, baimė, jog faktas apie apsilankymą pas prostitutę bus išviešintas, nuo šio žingsnio sustabdytų daugelį", - savo argumentus motyvavo I. Bazelevas.

Pasak jo, iki tol, kol projektai bus pateikti svarstyti Seimui, būtina padaryti visuomenės apklausas ir sužinoti, kuriuo keliu linkusi pasukti didžioji jos dalis. Jo žiniomis, anksčiau darytos apklausos rodo, kad lietuviai, ypač moterys, linkusios bausti savo kūną pardavinėjančius asmenis, o ne jų pirkėjus.

Edita UŽKURAITĖ