Pro memoria
37-erių dainininko Rolando Janavičiaus biografijoje naktį iš šeštadienio į sekmadienį tašką padėjo įžūli ir klastinga liga. Tačiau gerbėjų ir draugų prisiminimuose klaipėdietis atlikėjas, iki paskutiniosios minutės nepalūžęs ir buvęs tikras žmogaus jausmų ir tikėjimo galiomis, tebėra gyvas.
"Šią naktį jo netekome, - "Vakarų ekspresui" vakar sakė R. Janavičiaus sužadėtinė Deimantė Janavičiūtė, su kuria populiarus atlikėjas šią vasarą planavo susituokti. - Jis išėjo sąmoningas, be skausmo ir tyliai. Šalia buvo artimiausi žmonės: tėvai, močiutė... Sunkiausias buvo pastarasis pusmetis, atnešęs daug kančių. Tačiau galiu užtikrinti, kad Rolandas labai kovojo..."
Jo liga paūmėjo praėjusią žiemą. Tuo metu R. Janavičius kaip tik dalyvavo TV3 projekte "Ledo žvaigždės". Kalbėta, kad būtent ruošiantis jam patirtas nuovargis ir išsekimas paskatino vėžį atsinaujinti.
Tačiau pats dainininkas, niekuomet per daug neatviravęs šia tema, apie spėliones beveik nekalbėjo, nors ir neslėpė turįs sveikatos bėdų.
Šį pusmetį nemažai laiko R. Janavičiui teko praleisti Vilniaus ir Klaipėdos ligoninėse. Širdgėlą sunkiai tramdanti Deimantė, kuri visą šį laiką buvo šalia sunkiai sergančio mylimojo, kurį pakirto skrandžio ir žarnyno sritį palietęs vėžys, prisipažino, kad jai įstrigo paskutinis Rolando rankos paspaudimas...
Scena - antrasis kvėpavimas
Klaipėdiečio kelias į popmuzikos žvaigždes prasidėjo muzikos mokykloje. Vėliau - pučiamųjų studijos dabartinėje S. Šimkaus konservatorijoje, kurių R. Janavičius nebaigė. Jo širdį patraukė dainavimas.
Talentingas vaikinas greitai buvo pastebėtas profesionalų - 1987-aisiais jis pradėjo karjerą viename populiariausių to meto lietuviškų ansamblių "Nerija", tikroje žvaigždžių kalvėje. Vėliau penkerius metus dainavo grupėje "Rondo", kurios muzikiniame kraityje - daugybė šlagerių.
Netrukus R. Janavičius debiutavo ir kaip solo atlikėjas. Nuo 1995-ųjų kas dveji metai pasirodo trys jo dainų albumai. Puikus vokalistas, išradingas ir visuomet naujovėms atviras scenos žmogus netruko pelnyti publikos simpatijas.
Ilgų gastrolių aistringai savo darbą mylintis atlikėjas niekada nevadino rutina. "Scena - kaip antras kvėpavimas, tai impulsas, kuris "veža" gyvenime", - bendraudamas su "Vakarų ekspreso" žurnalistais yra sakęs R. Janavičius, prieš porą metų persikraustęs gyventi į sostinę.
Gelbėjo meilė ir tikėjimas
Sunki liga kirtį dainininko sveikatai sudavė jau prieš dešimtmetį. Tačiau ištvermės ir tikėjimo kupinas R. Janavičius - puikus pavyzdys, kad kiekvienas yra savo džiaugsmo ir laimės kalvis. Beje, šį posakį vyras itin mėgo ir juo nuosekliai vadovavosi.
"Kai šitaip nutiko, pamaniau - čia man tarsi ženklas, jog kažką gyvenime dariau ne taip. Tad pamažu pasikeičiau. Buvo ir daug ieškojimų. Domėjausi įvairiomis religijomis - nuo krikščionybės iki budizmo, buvau pasinėręs į liaudies mediciną, - 2005-ųjų kovą duodamas interviu "Vakarų ekspresui" apie ligą ir sveikimą pasakojo R. Janavičius. - Dabar esminis mano principas - daryk kitiems tai, ko pats norėtum iš jų sulaukti. Jis - patikrintas ir amžinas."
Rolandas gyveno vertindamas kiekvieną dieną. Užsimezgusi draugystė su dvylika metų jaunesne bendrapavarde klaipėdiete Deimante - dar vienas to įrodymas. Pora itin daug laiko praleisdavo kartu, o nuo jų veidų niekuomet nedingdavo šypsenos.
"Vienas kitą labai gerai pakenčiame, tad išties daug laiko praleidžia drauge", - paklausti apie begalinį dėmesingumą vienas kitam juokaudavo įsimylėjėliai.
2006-aisiais pasirodė paskutinysis R. Janavičiaus dainų albumas "Lūpos kaip medus". Nė nereikia spėlioti, kam skirtas šis romantiškų kūrinių rinkinys. Ir nė nereikia abejoti, kad nuoširdumo kupinos R. Janavičiaus dainos dar ilgai skambės jo talento gerbėjų širdyse. "Žiūrovas - visada teisus", - kartojo scenai atsidavęs dainininkas.
Dainininko draugai bei jo talento gerbėjai atsisveikinti su R. Janavičiumi gali Šv. Juozapo darbininko bažnyčioje. Karstas bus išnešamas antradienį, 14 val.
R. Janavičių prisimenant
Grupės "Rondo" lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara: "Jis įkūnijo tvirtybę ir savitumą"
Su Rolandu susipažinau apie 1990-uosius. Jis buvo labai jaunas ir be galo savitas. Tai - vienas talentingiausių Lietuvos dainininkų ir itin tvirto charakterio žmogus, dėl kurio mirties man yra be galo skaudu. Bendravome su juo ir praėjusį pusmetį. Kad ir sunkiai sirgdamas, Rolandas išliko optimistas ir niekuomet niekuo nesiskundė. Tai žmogus, palikęs ryškų pėdsaką lietuviškoje popmuzikoje. Paskutiniojo albumo "Lūpos kaip medus" dainos, mano nuomone, yra šis tas fantastiško.
Muzikantas Stepas Januška: "Arkliukas - charizma"
Rolandą pažinojau kaip labai šiltą, dėmesingą kitiems žmogų ir charizmatišką, iš scenos kolegų išskiriantį atlikėją. Jis visuomet ieškojo naujų išraiškos priemonių, buvo kupinas energijos ir entuziazmo. Pamenu, net sunkiaisiais lietuviškos popmuzikos laikais, kai koncertų buvo mažoka, jis visuomet ieškojo naujų galimybių pagyvinti prisnūdusį scenos gyvenimą ir kviesdavo dalyvauti kitus.
Prodiuseris Gintaras Bendžius: "Žavėjausi geležine valia"
Su Rolandu buvau pažįstamas jau labai seniai - dar mūsų šou "Trumpas sunjungimas" laikais buvome pasikvietę jį drauge į koncertų turą. Vėliau Rolandas darė įrašus mūsų studijoje. Jis man įstrigo kaip įdomi asmenybė ir neeilinių vokalinių sugebėjimų savininkas. Ypač imponavo tai, kad jis visko siekdavo savo atkakliu darbu. Girdėjau, kad jis serga, žinojau, kad yra patyręs problemų dėl balso. Tačiau jis pats - geležinės valios žmogus - niekuomet nė vienu gestu ar žodžiu nebuvo užsiminęs, kad jam blogai. Bendravome ir žiemą, kai mūsų kompanijos globojamos grupės "Mango" narė Viktorija Perminaitė, kaip ir jis, dalyvavo "Ledo žvaigždėse". Tačiau ir šįsyk iš Rolando neišgirdau nė vieno skundo. Man labai gaila, kad Lietuva ir jos muzikantų bendruomenė prarado šį jauną ir talentingą žmogų, kuris, neabejoju, muzikoje būtų nuveikęs dar labai daug.
R. Janavičiaus diskografija
1. "1988-uosius prisiminus" (1995 m.).
2. "Aš sugrįžau" (1997 m.).
3. "Surask savy jėgų" (1999 m.).
4. "Lūpos kaip medus" (2006 m.).
Valerija LEBEDEVA, Žaneta SKERSYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą