Raimundas Karoblis: „Zapad“ pratybose bus simuliuojamos atakos prieš NATO šalis

Šiam tikslui Baltijos šalys prašo papildomų priemonių. Apie tai – pokalbis „Savaitėje“ su Krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.

– Tai, kad Pentagono vadovas po tokio ilgo laiko, bene po 17 metų, atvyko į Vilnių, ir yra pirmasis iš D. Trumpo administracijos žmonių šitame krašte, reiškia, kad yra tikrai naujos grėsmės ir padėtis labai rimta? Ar yra kitų priežasčių, kodėl Pentagono vadovas pasirinko Vilnių?

– Grėsmės yra, jos jau buvo konstatuotos anksčiau. Rusija tampa NATO konvencine grėsme ir vienintele konvencine grėsme – yra toks supratimas, o J. Mattiso vizitas yra tikrai užtikrinimas, kad Amerika toliau vykdys savo įsipareigojimus mūsų gynybai. Gynybos sekretorius pilnai supranta mūsų saugumo situaciją, kaip pats konstatavo, nėra jokių nuomonių vertinimo skirtumų nė per colį.

– Lietuva prašo papildomų priemonių, tai suprantu, kad neužtenka vien čia esančio vokiečių bataliono. Ar apie tai buvo kalbama su generolu?

– Taip, buvo kalbama. Mes kalbam apie išlaikymą to paties (vieneto), aišku, norėtųsi daugiau, bet yra reali situacija, yra darbo pasiskirstymas, jie daugiausia koncentruojasi į Lenkiją. Mums būtų tinkamas nuolatinis dalyvavimas ir tos pačios kuopos.

– Koks atsakymas? Ar jo nėra, ar vilčių yra?

– Viena koncepcija yra, kad yra darbo pasidalinimas, ir jie turi būti daugiau Lenkijoje su atvykimu į pratybas. Mūsų nuomone, yra kitaip. Vyksta dialogas. Jau teko ne tik su generolu J. Mattisu, bet ir visais kitais jo patarėjais šnekėti.

Toliau, jeigu žiūrėtume, kas Vašingtone dedasi, tai senatorius Johnas McCainas paklausė ir Senate, kokia J. Mattiso nuomonė dėl nuolatinio dislokavimo, jis atsakė lakoniškai, „taip“. Taigi, žiūrėsime.

– Ir iki Amerikos gynybos sekretoriaus atvykimo į Vilnių, ir po jo išvykimo tarptautinėje žiniasklaidoje visą laiką buvo rašoma apie tai, kad tuo metu, kai Rusija vykdys pratybas „Zapad“ į Lietuvą, greičiausiai, bus atgabentos raketos „Patriot“. Tos užsienio spaudos šaltiniai yra Pentagono valdininkai. Tai ar buvo tokia kalba? Ir ar buvo koks nors patikinimas?

– Ne, konkrečiai apie „Patriot“ kalbos nebuvo. Tai ir yra įdomiausia ir didžiausia intriga mums. Kalbėjome apie sistemines priemones, kad to reikia, o „Patriot“ yra specifinis instrumentas. Tikėsimės, kad matys reikalinga, kad reikalingos tokio pobūdžio atgrasymo priemonės arba kitos alternatyvios sistemos, tikimės tada ir bus.

Jeigu kalbėtume apie artimiausius mėnesius, jau esamų pajėgų situacija nėra tokia kritiška.

– Tai jūs negalite patvirtinti, kad šią vasarą bus kažkas panašaus atvežta į Lietuvą?

– Kai bus priimti sprendimai, jeigu jie bus priimti, tikrai informuosime.

– Ministre, mes čia vis minime pratybų „Zapad“ pavadinimą, bet ir jūs pats esate sakęs, kad nėra kažkokių prognozių, kad per jas būtų keliami konfliktai, ir generolas J. Mattisas yra minėjęs, kad, greičiausiai, tai bus įprastinės reguliarios pratybos, jis irgi nemato kažkokių didelių grėsmių. Ir vis dėlto, ar tai yra žvalgybos duomenys, stebėjimo, ar pati Rusija noriai teikia informaciją apie tas pratybas?

– Turbūt didžiausia problema iki šiol buvusi, kad tos pratybos tikrai didžiulės, bet skaidrumas tikrai yra mažas. Švelniai tariant, yra nesmagu, yra simuliuojamos atakos prieš vadinamąsias aukštesnio pajėgumo šalis, tai yra NATO aljansas.

– Tai yra ne gynybos pobūdžio pratybos?

– Tai yra ne gynybos, tai yra, matyt, puolamojo pobūdžio, simuliacija prieš NATO, konkrečiai – ir prieš Baltijos šalis ir, matyt, Lenkiją. Taip, tai žvalgybos duomenys – ir mūsų, ir sąjungininkų – pirmiausia, kalbame apie pratybas, nėra jokių preliudijų apie pilną ar dalinį konfliktą.

Didžiausios rizikos pagal dabartinius duomenis (aišku, jie gali keistis), yra galimos įvairaus pobūdžio klaidos. Bazės ir poligonai, kuriuos Rusija naudos ir Baltarusijoje, taip pat yra šalia Lietuvos sienos. Tai galimas ir natūralus paklydimas, galimas ir nevisai natūralus paklydimas, sakykime, pabandymas.

Galimi lokalūs bandymai patikrinti budrumą kitomis priemonėmis, bet mes turime susidoroti su tomis priemonėmis kartu su VRM sistemos, pavyzdžiui valstybės sienos apsaugos tarnybos (pareigūnais). Žinoma, kariuomenė irgi nuolat stebės. Ir be viso kito kaip atgrasymo priemonė yra ir mūsų pratybos, kurios irgi bus vienos didžiausių, aišku, ne tokiais skaičiais, bet vienos didžiausių karių skaičiumi. Faktas, kad oro erdvę civilinėmis, taikos priemonėmis saugos JAV, yra svarbi žinia ir mums, ir mūsų kaimynams.

– Ar yra kokie nors žvalgybos duomenys, ar apie tai iš viso nekalbama, kad ta kariuomenė, kurią Rusija per pratybas atves į Baltarusiją, ten gali užsilikti, kažkokia dalis? Ir kad Kaliningrade, prisidengus tomis pačiomis pratybomis, gali būti modifikuota arba atnaujinta kažkokia karinė ginkluotė, technika?

– Kaliningrado srityje modernizacija vyksta nuolat ir be pratybų. Pratybos – taip, yra dingstis atvežti šiek tiek stipresnius ginklus, bet, matyt, tai yra tik laiko klausimas – jeigu jų dar nėra, tai tik laiko klausimas, kad jie atsirastų.

O kad [kariai] pasiliktų Baltarusijoje, kažkokių tikrų duomenų nėra, bet čia tikrai yra rizika, nes tokia jau dabar yra situacija, kad Baltarusijos pajėgos, vadovybė yra pilnai integruota su Rusijos pajėgomis. Tai yra faktas, nepaisant kai kurių nesutarimų kartas nuo karto tarp prezidento Vladimiro Putino ir prezidento Aliaksandro Lukašenkos. Situacija gynybos srityje yra aiški, paruošti yra tam tikri veiksmai dėl Rusijos buvimo. Bet Rusijos buvimas saugumo prasme tikrai stipriai keistų situaciją.

Būtų kitokia situacija ir prie mūsų sienos. Kitokia situacija būtų Lenkijos, kuri irgi turėtų Rusijos pajėgas iš kitos pusės. Dar didesnė problema turbūt galėtų būti Ukrainai, kur jos šiaurinis flangas taptų problematiškas. Bet kol kas duomenų nėra ir tikėkimės, kad bent jau ne šių pratybų metu.