Raketų taikinys - ir klaipėdiečiai

Karas liudytojų akimis

"Vakarų ekspreso" pokalbis telefonu su karo, įsiplieskusio už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, Artimuosiuose Rytuose, epicentre atsidūrusiais buvusiais klaipėdiečiais vos nesibaigė tik prasidėjęs.

"Mes kaip tik po civilinės saugos perspėjimo apie oro ataką lendame iš slėptuvės - namo einam. Oi... Parskrenda sraigtasparnis. Palaukit... Girdite, kaip grėsmingai sukasi jo sraigtas?" - vakar greitakalbe ėmė berti Aleksandras Galuzinas, šiuo metu su žmona Jelena Abramovič gyvenantis Haifoje - stambiausiame Izraelio uostamiestyje.

Po minutės telefono ragelyje vietoje aiškiai girdėto gausmo vėl pasigirdo Aleksandro balsas: "Nuskrido... Žinot, jeigu eičiau vienas, būtų kitaip. Bet juk šalia - žmona ir vos pusės metų dukrytė. Dabar jau galime kalbėtis..."

Haifoje, kur sekmadienį nuo penkių iš Libano paleistų raketų žuvo aštuoni asmenys, pirmadienį vėl gaudė sirenos - tądien raketa pataikė į trijų aukštų gyvenamąjį, sužeisdama mažiausiai du žmones.

Slėptuvės - visuose namuose

Buvę klaipėdiečiai, Lietuvą palikę prieš kelerius metus, sako, jog tai, ką jie išgyvena įsiplieskus kariniam konfliktui tarp Izraelio ir Libano - baisu, bet galima iškęsti.

Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas po to, kai praėjusią savaitę prasidėjo karas?

Ne taip radikaliai, kaip tų žmonių, kurie gyvena Izraelio ir Libano pasienyje. Haifos miestas, kuriame mes gyvename, yra už 40 kilometrų nuo sienos, todėl Haifa, kitaip nei, sakykime, aukštutinė Galilėja, teoriškai priskiriama mažesnio pavojaus mūsų apskrityje zonai.

Kiek žinau, Haifos gyventojai slėptuvėse netūno nuolat. Tiesa, po sekmadieninės "Hizbollah" atakos kitą dieną buvome raginami slėptis net penkis kartus. Tačiau galimybė bent trumpam grįžti namo yra. O štai pasienyje su Libanu gyvenantys žmonės slėptuvėse sėdi jau penkias paras.

Slėptuvėse visiems užtenka vietos?

Matote, slėptuvių įrengimas yra būtina sąlyga statant bet kokį naują namą. Pavyzdžiui, į tą slėptuvę, kur sėdime mes, susirenka visos laiptinės gyventojai.

Gyvenimas nesutriko

Ar karas paralyžavo įprastą gyvenimą mieste?

Ne. Parduotuvės veikia, maisto trūkumo nėra. Tik viešosiose vietose mažiau žmonių. Juk paskelbta ypatinga padėtis. Tiesa, itin gerai ir koordinuotai dirba civilinė sauga, policija, komunalinės tarnybos, todėl gatvėse nėra jokio chaoso.

Tik kaskart darosi baisu, kai išgirsti slėptis raginantį sirenų kaukimą. Juk niekas nežino, į kurią vietą rėšis dar viena mirtį sėjanti arabų raketa.

O į darbą žmonės eina?

Kaip kas. Pavyzdžiui, aš nuolat būnu su savo šeima. Nepaisant to, plastiko gamyklos, kur dirbu, vadovybė ketina sumokėti man visą atlyginimą. Realiai šiuo metu Izraelio valdžia leidžia dirbti tik toms įstaigoms, kurios yra įsirengusios slėptuves.

Kaip gaunate informaciją apie tai, kas vyksta?

Daugiausia - per televiziją. Su žmonėmis bendraujame nebent slėptuvėje. Kur nors vaikščioti po atviras erdves vengiame, nes negali būti tikras, kad nenukentėsi. Antai šiąnakt po miestą važinėjo arabai, neva prekiavę duona, bet kas ten žino, kokie jų tikri tikslai...

Vakar "Hizbollah", nebe pirmą kartą apšaudžius Haifą, raketa pataikė į trijų aukštų gyvenamąjį pastatą, esantį visai netoli mūsų namų. Su automobiliu - vos trys minutės kelio...

Be to, teroristai atakuoja mus ne paprastomis, o ypatingomis raketomis, pripildytomis dešimtimis kilogramų šratų, žalojančių visus, patenkančius į penkių kilometrų spindulį apie sprogimo vietą. Juk Izraelis nedidelė šalis - plačiausia vieta siekia vos 135 kilometrus, tad apšaudyti nėra sunku bet kurią ir atokiau nuo Libano esančią vietą.

Konflikte - ir gražūs dalykai

Tačiau žmonės žūsta ne tik Izraelyje, bet ir Libane...

Izraelis kariauja ne prieš Libano valstybę bei jos gyventojus, o prieš radikaliuosius islamistus vienijančią organizaciją "Hizbollah". Ši teroristinė grupuotė, praėjusią savaitę pasienyje pagrobusi kelis Izraelio karius ir nepripažįstanti Libano valdžios, turi vieną esminių tikslų - sunaikinti Izraelį. "Hizbollah" kontroliuoja pietinę Libano dalį, jie nuolat grasina žydams teroristiniais išpuoliais.

Aišku, jums kažkur toli, prie Baltijos jūros, sunku suprasti jų mentalitetą. Kai motina pagimdo kūdikį ir nuo mažens jį augina taip, kad bet kurią reikiamą akimirką jis savo noru taptų gyva bomba, tai neapsakomai baisu...

Tačiau šiame kariniame konflikte yra ir gražių, dvasingų akimirkų. Vienas pavyzdžių - kaip bėda sutelkė Izraelio gyventojus: dieną naktį slėptuvėse sėdintiesiems Vyriausybė parūpino maisto, vaistų, kiti žmonės neša jiems kondicionierius, o garsiausi šalies aktoriai bei dainininkai rengia slėptuvėse nemokamus koncertus bei pasirodymus. Jeigu tai kaina už laisvę ir ramybę, mes ją sumokėsime...

Natalija MOGUČAJA