Raudonosios armijos prievartavimo "žygiai".

Antrojo pasaulinio karo metu Raudonosios armijos kariai išprievartavo du milijonus vokietaičių

Istorikas Entonis Bivoras surinko įrodymų, kad Raudonosios armijos kariai Antrojo pasaulinio karo metais pagarsėjo kaip sadistiški prievartautojai - jie nesigailėjo nei 80-mečių senučių, nei 8-mečių mergaičių.

Prievartaudavo ir vadai

"Raudonosios armijos kariai netiki "individualiais ryšiais" su vokiečių moterimis, - rašė dramaturgas Zacharas Agranenko dienoraštyje, kurį jis rašė karo Rytų Prūsijoje metu. - Devynios, dešimt, dvylika moterų iš karto - jie prievartauja jas kolektyviškai".
1945 metais į Rytų Prūsiją įžengusioje sovietų kariuomenėje buvo įvairių žmonių - paprasčiausi "banditai", girtuokliai ir prievartautojai, komunistai-idealistai ir inteligentai, kurie buvo šokiruoti tokio savo draugų elgesio.
Maskvoje kariuomenės vadai puikiai žinojo, kas vyksta, nes vienoje iš detalių ataskaitų buvo rašoma: "Daugelis vokiečių galvoja, kad visos vokietės, likusios Rytų Prūsijoje, buvo išprievartautos Raudonosios armijos kareivių". Buvo pateikiama ir daugybė pavyzdžių apie "nepilnamečių ir senučių" išprievartavimus.
Nors buvo paruošiami specialūs įsakymai, kuriais mėginta kariuomenėje įvesti tvarką, tai nedavė jokių realių rezultatų. Tiesa, buvo pranešta apie vieną kapitoną, "asmeniškai nušovusi leitenantą, kuris statė kereivius į eilę prie ant žemės parverstos vokietės". Tačiau dažniausiai net ir patys kariuomenės vadai asmeniškai dalyvavo masiniuose prievartavimuose.

Karius-prievartautojus palaikydavo moterys

Dažniausiai skatinimai apginti Tėvynę buvo tiesmukiškai suprantami kaip leidimas elgtis kaip įmanoma žiauriau. Prieš smurtą nepasisakydavo netgi jaunos medicinos seselės, kurios kartu eidavo į frontą. Viena 21-erių metų karo slaugė sakė: "Mūsų vyrai su vokiečiais, o ypač su vokiečių moterimis, elgiasi visiškai teisingai". Kai kurios vokietės atsimena, kad rusės moterys žiūrėdavo, kaip jas prievartauja, ir juokdavosi. Tačiau kai kurios rusų moterys buvo šokiruotos. Karo korespondentė Natalija Hese atsiminė: "Rusų vyrai prievartavo visas moteris nuo 8 iki 80 metų amžiaus".
Šiose prievartos orgijose itin svarbią reikšmę turėjo įvairių, dažnai pavojingų, chemikalų, kurie buvo vagiami iš laboratorijų, gėrimas. Liudininkai teigia, kad beveik visada rusų kariai prievartaudavo prieš tai gerokai išgėrę. Tokiu atveju jiems dažnai nepavykdavo baigti lytinio akto, bet nuo to vokiečių moterims būdavo dar blogiau - pasityčiodami kareiviai santykiavimą pabaigdavo buteliu.

Du milijonai rusų vaikų

Nors visi puikiai žinojo apie fronte vykdomus prievartavimus, tai buvo uždrausta tema, ir net dabar veteranai griežtai neigia dalyvavę prievartavimo scenose. Atvirai prabyla tik kai kurie. Pavyzdžiui, vienas tankų padalinio vadas sakė: "Jos visos pakeldavo sukneles ir guldavosi į lovą". Jis taip pat didžiuodamasis tvirtino, kad "Vokietijoje gimė du milijonai mūsų vaikų".
Rusų kariuomenės vadų užduotis buvo įtikinti, kad vokietės pačios norėjo sekso su rusų kariais. Tuo metu vienas rusų majoras tvirtino anglų žurnalistui: "Mūsų draugai taip išsiilgo moterų, kad jie prievartaudavo net ir šešiasdešimtmetes ar aštuoniasdešimtmetes, o šios buvo atvirai nustebusios arba netgi pamalonintos".
Tačiau rusų karių psichologija buvo gana savotiška - kai išprievartautos moterys maldaudavo po tokio pažeminimo jas nušauti, rusai išdidžiai atsakydavo: "Rusų kariai nešaudo į moteris. Taip elgiasi tik vokiečiai".

"Nugalėtojų teisė"

Istorikė Siuzan Braunmiler teigia, kad išprievartavimas, kaip nugalėtojo teisė, yra skirtas pabrėžti pergalę. Tiesa, Rytų Prūsijoje didžiausioji prievartavimų banga nusirito 1945 metų sausį, o vėliau sadizmas pasireikšdavo vis rečiau. Kai po trijų mėnesių rusai pasiekė Berlyną, kariai vis dar naudojosi "nugalėtojų teisėmis", tačiau nedarydavo to taip grubiai kaip anksčiau.
Beje, tuo metu keitėsi ir oficialusis Sovietų Sąjungos valdžios vadovų požiūris į seksą - dar trečiajame dešimtmetyje komunistų partijos viduje buvo daug diskutuojama apie seksualinę laisvę, tačiau per kitus dešimtmečius šią laisvę buvo stengiamasi kuo labiau užgniaužti. Po karo sovietinė visuomenė buvo paversta aseksualia. Zigmundas Froidas buvo uždraustas, lytinis auklėjimas buvo nepageidautinas, amoralu buvo vaizduoti net ir moters krūtinę, nebent ši moteris būdavo apsirengusi visas gundančias formas paslepiančiu kombinezonu.

Prievartavo ir ruses

Rašytojas Vasilijus Grosmanas, karo metu dirbęs karo korespondentu, teigė, kad prievartavimų aukomis tapo ne tik vokietės. Buvo prievartaujamos ir lenkės, ukrainietės, baltarusės, jaunos rusės, kurios į Vokietiją buvo atvežamos kaip darbininkės. Jis rašė: "Išlaisvintos sovietų moterys dažnai skundžiasi, kad mūsų kariai jas prievartauja. Viena mergina verkdama man sakė: "Tai buvo senis, vyresnis už mano tėvą".
Masiniai Raudonosios armijos kareivių prievartavimai buvo paaiškinami ir jų noru atkeršyti. Pavyzdžiui, vienoje rusų ataskaitoje taip rašoma apie vokiečių kareivių elgesį: "Vasario 24 dieną 35 kareiviai ir jų bataliono vadas įsiveržė į moterų bendrabutį ir visas išprievartavo".

Išniekintas vienuolynas

Berlyno moterys nebuvo pasiruošusios rusų keršto baisumams. Daugelis jų guodėsi, kad kaimuose pavojus galbūt yra didelis, tačiau nemanė, kad didmiestyje rusai prievartaus visų akivaizdoje.
Tačiau kariams buvo nusispjauti netgi į šventas vietas - Dachleme rusų kareiviai apsilankė moterų vienuolyne, kur taip pat buvo įsikūrę ir gimdymo namai. Nors vadai teigė, jog rusų kariai nieko blogo nedarys, tokie pažadai nepasitvirtino - be jokio gailesčio išprievartautos buvo tiek vienuolės, tiek senutės, visai jaunos merginos, moterys, besiruošiančios gimdyti, ar ką tik pagimdžiusios.
Jau po kelių dienų rusai nusprendė, kad visų moterų prievartauti neverta - reikia atsirinkti gražiausias. Kadangi prievartavimai dažniausiai vykdavo naktį, moterys buvo atsirenkamos šviečiant joms į veidus fakelais.

"Moteris yra moteris"

Daugelis moterų buvo priverstos atsiduoti rusų kariams su viltimi, kad jis apsaugos jas nuo kitų. 24 metų aktorė Magda Viland mėgino pasislėpti ant spintos, tačiau ją iš ten ištempė jaunas kareivis iš Vidurinės Azijos. Jis buvo taip sujaudintas galimybe pasimylėti su gražia jauna blondine, kad "baigė" anksčiau laiko. Magda pamėgino jam paaiškinti, kad sutinka tapti jo drauge, jeigu šis apsaugos ją nuo kitų kareivių. Tačiau kareivis papasakojo apie savo "grobį" kitiems kariams, ir vienas iš jų tučtuojau išprievartavo aktorę. Išprievartauta buvo ir Magdos draugė žydaitė Elen Gec. Kai vokiečiai pamėgino rusams paaiškinti, jog A. Gec - žydaitė ir ją persekiojo vokiečiai, jie gavo atsakymą: "Frau ist Frau" ("Moteris yra moteris").
Netrukus vokiečių moterys išmoko slapstytis vakarinių "medžioklės valandų" metu. Jaunos dukterys buvo slepiamos į sandėliukus kelioms dienoms. Motinos išeidavo vandens tik ankstyvą rytą, kai rusų kariai blaivydavosi po naktinių siautėjimų.
Dažnai didžiausią pavojų keldavo kaimynai, kurie sutikdavo papasakoti rusų kariams, kur slepiamos vokiečių dukterys, su sąlyga, kad nebus liečiamos jų dukros. Seni berlyniečiai iki šiol atsimena naktimis sklindančius šauksmus - jų nebuvo įmanoma negirdėti, nes visi langai buvo išdaužyti.

Motinos gynėjas nušautas

Dviejų Berlyno ligoninių duomenimis, prievartavimų aukomis tapo 95 000-130 000 moterų. Vienas daktaras suskaičiavo, kad iš 100 000 išprievartautų moterų apie 10 000 vėliau numirė - daugelis iš jų nusižudė. Teigiama, kad iš viso Vokietijoje tuo metu buvo išprievartauta apie du milijonai vokiečių, daugelis iš jų buvo išniekintos grupiniu būdu.
Vieninteliai, kas mėgindavo išgelbėti moteris, buvo jų sūnūs, tėvai ar vyrai. "Trylikametis Diteris Salis kumščiais puolė rusą, kuris prievartavo jo motiną tiesiog sūnaus akyse, - rašė kaimynai. - Jis pasiekė tik to, kad jį čia pat nušovė".

Liko pas vokietes mylimąsias

Po antros prievartavimų stadijos, kai moterys pačios siūlydavosi vienam rusų kariui, taip mėgindamos išvengti grupinio išprievartavimo, atėjo ir trečioji stadija, kurią S.Braunmiler apibūdina kaip "takoskyrą tarp karo prievartavimų ir karo prostitucijos". Ursula fon Kardorf teigia, kad netrukus Berlyne atsirado nemažai moterų, kurios siūlė savo paslaugas už maistą arba alternatyviąją valiutą - cigaretes. Kinorežisierius Helkė Snaderis teigia, kad tuo metu Vokietijos sostinėje susiliejo "tiesmukiška prievarta, šantažas, išskaičiavimas ir tikras prisirišimas".
Ketvirtąja stadija tapo Raudonosios Armijos vadų bendras gyvenimas su "okupuotomis moterimis". Sovietų valdžia įsiuto, sužinojusi, kad kai kurie armijos vadai dezertyravo iš armijos, kai atėjo laikas grįžti namo, nes norėjo likti su savo vokietėmis mylimosiomis.