Realybės šou kursto aistras

"Baras 2"

Realybės šou "Baras 2", kuriame dalyvauja 4 klaipėdiečiai, vertinamas prieštaringai. Manantys, jog tai, ką žiūrimiausiu laiku rodo LNK, prieštarauja įstatymų reikalavimams ir moralei, šaukiasi etikos sargų pagalbos. Ketvirtadienį Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Gražina Imbrasienė oficialiai kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių Romą Gudaitį, prašydama įvertinti LNK televizijos transliuojamo realybės šou "Baras 2" turinį.

Geria ir veblena

Anot kontrolierės, laidos dalyvių elgesio demonstravimas gali neigiamai veikti vaikus ir paauglius. Pareigūnė teigia sulaukusi ne vieno skambučio iš "Baru" pasipiktinusių piliečių.

"Šiaip jau šou nežiūriu, bet vieną vakarą įsijungusi pakraupau. Dalyviai - kone degradavę žmonės, intelekto nematyti, kažką veblena ir laido užuominas, - įspūdžius vardijo G. Imbrasienė. - Manau, prieš numodamas ranka į šią laidą, kiekvienas turintis vaiką turėtų susimąstyti, kokį poveikį šis šou gali jam padaryti".

G. Imbrasienės parengtame pranešime spaudai įvardijami tokie neigiamą poveikį galinčios daryti informacijos pavyzdžiai "Bare", kaip besaikis svaigiųjų gėrimų vartojimas, dalyvių necenzūrinės kalbos, kitokio "netinkamo, nederamo, dažnai šokiruojancio elgesio" propagavimas.

Tuo metu LNK kūrybos direktoriaus ir realybės šou prodiuseris Laurynas Šeškus kalbų apie neva pragaištingą realybės šou įtaką visuomenei bei jauniausiai jos daliai nesureikšmina. Jis "Vakarų ekspresui" sakė inspektorės kreipimosi rimtai nevertinąs.

"Man atrodo, tai yra kažkoks žaidimas. Neretai mėgstama skelbti skambius sprendimus ir vertinimus, visiškai neįsigilinus į kalbamą dalyką. "Baras" - tiesiog realybės drama, kurioje dalyvauja jauni žmonės", - sakė L. Šeškus.

Geriausiu metu - draustinos žinios

Anot G. Imbrasienės, tuo, kad laida bent jau neturėtų būti rodoma geriausiu, t. y. didžiausio žiūrimumo laiku, nesudėtinga įsitikinti, paskaičius Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą.

Įstatymo 4 straipsnio 1-ojoje dalyje įvardijama, kokia viešoji informacija vertinama kaip galinti daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams: tai, pavyzdžiui, erotinio pobūdžio; sukelianti baimę ar siaubą; susijusi su fizinio ar psichinio smurto vaizdavimu; informacija, kurioje palankiai vertinamas priklausomumas nuo narkotinių, psichotropinių, medžiagų, tabako ar alkoholio, skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas; kurioje dažnai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar gestai etc.

Anot įstatymo, programos ir laidos, priskirtos viešosios informacijos, kurią ribojama skelbti ar platinti, kategorijai, gali būti transliuojamos tik nuo 23 iki 6 val.

Tiesa, yra ir kitokios kontrolės formos: tai techninės priemonės, leidžiančios suaugusiems riboti paauglių galimybes jas žiūrėti, tarkim, kodavimas. Jeigu tokių nėra - apie laidos pobūdį jos metu turi būti pranešama garso ir vaizdo pranešimais, pavyzdžiui, ji turi būti žymima indeksu pagal žiūrovo amžiaus cenzą "N-7", "N-14" ir t. t. Tačiau "Barą", pasak laidos prodiuserio, atitinka indeksas "N-7".

Paklausta, kodėl susirūpino būtent laida "Baras", G. Imbrasienė teigė ne kartą mėginusi svarstyti nepilnamečiams galinčių pakenkti laidų temą su televizijų atstovais.

"Jiems tai atrodė aktualu prieš porą metų, kai tik buvo priimtas įstatymas (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. - Aut. past.). Tada televizijos pačios kreipėsi pagalbos, prašydamos patarti dėl laidų pobūdžio ir transliavimo laiko. Tačiau kuo toliau, tuo labiau savivaliaujama. Manyčiau, tai sustabdyti būtų galima griežtinant atsakomybę. Pati esu iš vieno žurnalisto girdėjusi: "Man nusispjauti į tas baudas", - kalbėjo pareigūnė.

Anot G. Imbrasienės, už minėto įstatymo pažiedimą skiriamos nuo 500 iki 2000 Lt baudos, už pakartotiną pažeidimą - nuo 1000 iki 3000 Lt.

Piktnaudžiauja neišprusimu

Žurnalistų etikos inspektorius Romas Gudaitis sakė, jog ekspertų grupės įvertinimo ir sprendimo dėl "Baro 2" galima tikėtis lakpričio pradžioje.

R. Gudaitis teigė negalintys vienareikšmiškai vertinti laidos, nepasitaręs su ekspertais. Tačiau inspektorius įvardijo savo požiūrį į šio pobūdžio laidas: "Manau, tokiuose projektuose neturėtų būti piktnaudžiaujama jaunų žmonių neišprusimu, savo teisių neišmanymu. Apie tai kalbėjome jau prieš kelerius metus, kai buvo surengtas realybės šou "Akvariumas".

"Realybės šou žanras paplitęs daugelyje šalių. Šis žanras sveikintinas, kai padeda žmonėms atskleisti savybes, kurios gali būti netikėtos jiems patiems ir žiūrovams. Tačiau kai žmonės nekritiški, nesuvokia savo teisių ir tokiame šou dalyvauja dėl pinigų ar pigaus populiarumo, tai gali baigtis liūdnai", - kalbėjo pašnekovas.

Paviršutiniška reakcija

"Anot realybės šou tyrinėtojų, tokio fenomeno atsiradimas yra didelių pokyčių mūsų visuomenėje apraiška, - sakė Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto docentas, humanitarinių mokslų daktaras Žygintas Pečiulis.

Mes palyginti nedaug turime asmeniško, daugybė dalykų tampa vieši - kad ir, tarkim, kalbėdamasis mobiliuoju telefonu viešoje vietoje, tartum pamiršti esąs apsuptas žmonių, ir dažnai nė nekyla minties ieškoti vietelės, kur tavęs negirdėtų niekas kitas, išskyrus pašnekovą. Internetas, pokalbių svetainės - vadinamieji "chat rooms" - kuria vadinamąją porų visuomenę: esame įpratę turėti partnerį pokalbiams, aptarimams".

Anot televizijos žinovo, pirmasis pasaulyje tokio pobūdžio projektas - 1999 m. Olandijos realybės šou "Big Brother" iš pradžių orientavosi į totalinio sekimo modelį. "Tačiau nūdienos žmogus, nuo vaikystės įpratęs fotografuotis ir filmuotis, nepatiria didelio diskomforto būdamas nuolat stebimas. Todėl realybės šou srityje imta ieškoti naujų raiškos formų", - kalbėjo Ž. Pečiulis.

Pasak pašnekovo, reakcija į realybės šou dažnai būna paviršutiniška. "Čia "kaltas" ir nuotolinio valdymo pultelis: junginėdamas kanalus, gali užtaikyti ant kokio pikantiško momento ir vien jo pagrindu susidaryti nuomonę apie laidą, - sakė žurnalistikos docentas. - Tačiau dėl to imti aimanuoti vargu ar dera - tai tas pat, kas sukritikuoti dramos žanro filmą, pamačius jo ištraukėlę, nors jis turi dramaturginį pateisinimą".

Anot pašnekovo, laidos kūrėjai galėtų, tarkim, uždrausti dalyviams gerti svaigiuosius gėrimus laidos metu, tačiau jis suabejojo, ar realybės šou gali juos paversti "degradais".

Skatina vienijimąsi

"Kalbant apie neigiamą poveikį nepilnamečiams, priminčiau, kad yra dvi teorijos: viena aiškina, kad pamatęs geriantį ir smurtaujantį žmogų per televiziją, vaikas bėgs ieškoti svaigalų ir muštis, kita - kad tokių vaizdų ekrane stebėjimas tėra satisfakcijos, t. y. pasitenkinimo forma - pažiūri ir patenkini savo smurto troškimą. Teisybė, manau, yra per vidurį", - kalbėjo pašnekovas.

Anot Ž. Pečiulio, realybės šou būdingas vadinamasis skandalizacijos procesas: bičiulių ar šeimos narių, žiūrinčių šou, diskusijos pamažu virsta masiniu domėjimusi laida, ji tampa nacionalinės vienybės apraiška. Nuomonių nesutapimas - tik į naudą televizijai, transliuojančiai laidą. Šitaip TV projektas virsta ko ne nacionalinės reikšmės įvykiu. "Tokiame kontekste konkrečių įstaigų reiškiamas pastabas ir papeikimus galima vertinti ir kaip norą priminti pasauliui, kad įstaiga egzistuoja", - pastebėjo Ž. Pečiulis.

Prakalbus apie realybės šou ir intelektualumą, pašnekovas atkreipė dėmesį į faktą, kad nūdien televizija dažniau traktuojama kaip priemonė laisvalaikiui praleisti, o ne švietimo įrankis. "Be to, Lietuvoje vos 13 iš 100 žmonių yra baigę aukštąsias mokyklas, tad kalbėti apie neva būtiną intelektualumą sudėtinga, - pridūrė pašnekovas. - Galima, aišku, surengti realybės šou, kuriame dalyvautų intelektualai - būtų nuobodu, bet juokinga..."

Valerija LEBEDEVA