Po to, kai Lietuva drauge su kitomis valstybėmis buvo pakviesta narystei į Europos sąjungą (ES), vieni mūsų šalies politikai šį įvykį sutiko kupini euforijos, kiti įžvelgė ir ES rykštę Lietuvos gyventojams. Diskusijos kilo po to, kai buvo patvirtintas 2003-ųjų metų valstybės ir savivaldybių biudžetas. Tie, kas nepritarė ir nusivylė valstybės valdymo strategija mano, jog Lietuva nuo kitų metų gyvens ne pagal savo kišenę, valstybės tarnautojai lobs, o paprastiems piliečiams gali net tekti susiveržti diržus.
Padaugės valstybės tarnautojų
Priimant naują 2003-ųjų metų valstybės biudžetą kitąmet net 260 mln. litų daugiau lėšų bus skiriama Lietuvos pasirengimui narystei ES. Tokiu būdu didės valstybės valdymo išlaidos. Komentuodamas šią biudžeto eilutę, Liberalų frakcijos vardu kalbėjęs Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius tvirtino, jog biudžetas neatspindi Lietuvos gyventojų lūkesčių.
"Mūsų frakcija niekaip negali sutikti su tuo, kad 20 proc., arba 100 mln. litų bus didinamos lėšos valstybės biurokratinio aparato reikmėms. Iš jų - 30 mln. litų skiriama valdininkų darbo užmokesčiui",- vykusiame Vyriausybės posėdyje teigė G. Steponavičius.
Tuo tarpu valdančiąją daugumą sudarantys socialdemokratai ir socialliberalai tvirtino, kad biudžeto pajamų planas yra realus.
"Vakarų ekspreso" pakalbintas Socialdemokratų biudžeto ir finansų komisijos pirmininkas Algirdas Butkevičius pažymėjo, jog valstybės tarnautojų skaičius yra didinamas įgyvendinant priimtą planą, susijusį su eurointegracija. "Matote, tai, kad turi būti padidintas valstybės valdymo aparatas 400 naujų etatų - ES sostinės, Briuselio, reikalavimas, tad turime sutikti su normatyvais,"- aiškino A. Butkevičius. Jis taip pat paaiškino, kad lėšos bus skiriamas tarnautojų apmokymui.
Paklaustas, ar per vienerius metus įsteigti veik pusę tūkstančio naujų etatų Lietuvai nebus pernelyg sunku, socialdemokratas atsakė: "Taip, būtų pernelyg sudėtinga. Tad pirmaisiais metais etatus steigsime po truputį: 105 etatai bus skiriami Nacionalinei žemės mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kiti - Aplinkos, Susisiekimo, Švietimo ministerijų darbuotojams".
Jei Lietuva taps ES nare, nuo 2004-jų metų etatų skaičius vėl bus didinamas. Naujieji etatai bus steigiami nuo kitų metų kovo.
Valstybė pačioje valstybėje
Naujojo biudžeto variantui nepritariančios Liberalų frakcijos narys Eligijus Masiulis interviu "Vakarų ekpresui" pareiškė, kad tokiu būdu nugalėjo valstybės interesai, jie paėmė viršų prieš Lietuvos piliečių poreikius.
"Mūsų frakcija siūlė mažinti valstybės valdymo išlaidas, kur pagrindiniai pinigai eina darbo užmokesčio didinimui ir ilgalaikio turto (automobilių, techninės įrangos) įsigijimui. Taip pat siūlėme padidinti lėšas švietimui, nes vadinamajam moksleivio krepšeliui šiuo metu trūksta pilnos sumos",- pasakojo liberalas. Tuo tarpu paklaustas, kodėl Švietimo ministerijoje kitais metais bus steigiami vos keli nauji etatai, A. Butkevičius atsakė, kad švietimo struktūriniai fondai - labai maži. Liberalų pasiūlymai skirti daugiau lėšų mokykloms bei žemės reformai valdančiosios daugumos taip pat buvo priimti nepalankiai.
Pasak E. Masiulio, naujajame biudžete galima įžvelgti negatyvios valstybinės politikos tendenciją. Nors ir auga išlaidos atskiroms biudžeto eilutėms (policijai, švietimui), tačiau valstybės valdymas čia ima viršų. Kai kurie politikai teigia, kad susidariusi situacija primena valstybės augimą pačioje valstybėje. "Algų didinimas - ne kvalifikacijos kėlimas, nesuprantu, kodėl pinigai neplaukia į sveikatos apsaugos, pensijų fondą, o į valstybės tarnautojų kariuomenės didinimą",- piktinosi E.Masiulis.
Pažadai liko pažadais
Intrigą kelia ir tai, kad naujajam biudžetui pritarę socialliberalai prieš dvejetą metų vykusiuose rinkimuose į Seimą savo agitaciniuose raštuose žadėjo: "Sieksime sumažinti valstybės valdymo institucijų tarnautojų skaičių". Taip pat buvo skelbiama, kad "finansų politikoje bus mažinamosios einamosios išlaidos, tačiau didinamas finansavimas, skirtas investicijoms".
Panašių pažadų galima rasti ir valdančiosios daugumos - socialdemokratų 2000-ųjų metų rinkiminėje kampanijoje. Pavyzdžiui, socialdemokratai vis prisimindavo dešiniuosius, juos kritikuodavo ir piktinosi, kad deklaruojant siekimą mažinti valdymo aparatą, buvo kuriamos vietos "saviesiems" ir taip didinamas valdininkų skaičius. Taigi, pažadai liko pažadais, ir biurokratinis valstybės aparatas vis dėlto didinamas, o 2000-aisiais buvo piktinamasi, kad "valstybės valdymo aparate yra išsibujojęs biurokratizmas".
Paprašytas pakomentuoti pažadų neatitikimą su realiais darbais socialdemokratas A. Butkevičius atsakė, kad anuomet buvo nežinomos nuostatos, reikalavimai ateityje, nes daug kas keičiasi ir atsiranda naujovių.
Nemato strateginių planų
Išreikšdamas savo nuomonę, Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius teigė, jog 2003-ųjų biudžetas nėra nei geras, nei blogas. Tačiau jis apgailestavo, kad iš biudžeto negalima įžvelgti jokios strategijos. "Yra vadovaujamasi nemoderniais principais, biudžetas rengiamas pagal seną sistemą, neįvedant jokių strateginių planų,"- "Vakarų ekspresui" pasakojo konservatorius.
Jis taip pat buvo pakvietęs įstatymo priėmime dalyvavusį ministrą pirmininką Algirdą Brazauską ir paprašė įvardinti 3 pagrindinius strateginius darbus, kuriems bus išleisti valstybės pinigai. "Galiu pasakyti, kad negavau jokių konkrečių atsakymų. Biudžetas yra sąstingio, o ne ambicingo veržimosi į priekį būklėje, reikia keisti biudžeto formavimo principus",- teigė A. Kubilius.
Konservatoriui pritarė ir liberalas E. Masiulis. Jo nuomone, per pastaruosius 12 nepriklausomybės metų buvo beveik pavykę subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas. O kitų metų biudžetas bus deficitinis, Lietuva gyvens ne pagal kišenę (panašiai buvo ir Gedimino Vagnoriaus laikais). Gaunančiųjų valstybines algas gyvenimas pagerės, o tiems, kurie pinigus valstybei patys moka, gali tekti susiveržti diržus, kadangi. E. Masiulio nuomone, kitąmet gali būti didinami ir mokesčiai.
Beje, Lietuva, ateinančių metų gegužę planuojanti surengti referendumą dėl narystės ES, jo organizavimui skirs apie 11,4 mln. litų, arba 3,3 mln. eurų. Tokia suma numatyta 2003-ųjų metų biudžete. Tuo tarpu Latvija referendumui skyrė 1,137 mln. latų, arba 2,3 mln. eurų, Estija - 25 milijardus kronų, arba apie 1,66 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą