Palaikų perlaidojimo ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Mykolas Juozapavičius, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Seimo narys Jurgis Razma, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, žuvusiųjų perlaidojamų partizanų giminaičiai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos, Krašto apsaugos savanorių, Karinių jūrų pajėgų kariai.
Taip pat į ceremoniją atvyks Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, kaimyninių rajonų merai, Lietuvos šaulių sąjungos, nariai, skautai ir kt. įstaigų ir organizacijų atstovai.
Pagerbiant žuvusių partizanų atminimą krašto apsaugos viceministras M. Juozapavičius Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės vardu padės vainiką ir kartu su Karinių jūrų pajėgų štabo viršininku jūrų kapitonu Arūnu Mockumi žuvusiesiems atiduos pagarbą.
Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, kur vyks ceremonija, už žuvusiuosius bus aukojamos Šv. Mišios, garbės sargybon pakaitomis stos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.
Apeigas bažnyčioje atliks J. E. Telšių vyskupas Jonas Boruta. Partizanų palaikai bus perlaidojami Rietavo kapinėse.
Penkių žuvusių partizanų palaikai Rietavo savivaldybės Oginskių dvaro teritorijoje buvo rasti 2010 m. rugsėjo 23 dieną atliekant archeologinius kasinėjimus.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centas, atlikęs istorinius-archyvinius tyrimus ir bendradarbiaudamas su žuvusiųjų partizanų giminėmis, nustatė, kad žuvusieji yra Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrio partizanai: grupės vadas Antanas Kontrimas- Parama (g. 1909m.), Pranas Graužlys-Pavasaris (g. 1912 m.), Juozas Oželis-Dagilis (g.1923 m.), Ona Juškienė-Onutė (1923m.) ir Antanas Gedmintas- Lakštutis (g.1931m.). Visi jie – Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrio partizanai – žuvo 1952 m. sausio 26 d. Žadvainų miške (Rietavo savivaldybė).
Visiems žuvusiems partizanams suteiktas kario savanorio statusas.
Iki perlaidojimo palaikai buvo saugomi Teismo medicinos institute, kur buvo atlikta palaikų identifikacija.
Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Rambyno-Pilies būrys, kuriame veikė žuvę partizanai, priklausė Kęstučio apygardai, buvo įkurta 1946 m. rugsėjo 12 d. (iki 1948 m. balandžio mėn. vadinosi Jungtine Kęstučio apygarda). Ją sudarė Tauragės, Raseinių, Jurbarko, Šiaulių, Joniškio, iš dalies Kėdainių ir Kauno apskrityse veikę partizanų junginiai.
Iš pradžių Kęstučio apygardai priklausė net šešios rinktinės. 1948 m. balandžio mėn. įkūrus Prisikėlimo apygardą, jų liko trys: Butigeidžio (anksčiau vadinosi Lydžio, Aukuro), Birutės (anksčiau vadinosi Žebenkšties, Šerno, Savanorio, Knygnešio) ir Vaidoto (anksčiau – Žalčio, Naro). Apygardos partizanai leido laikraštį „Laisvės varpas“. Žymesnės kautynės: Virtukų mūšis 1945 liepos 22 d. Raseinių aps. Liolių valsčiuje (žuvo 15 partizanų). Apygardai vadovavo Juozas Kasperavičius-Visvydas (1946 09 12–1947 04 12), Jonas Žemaitis-Tylius (1947 05 25–1948 07), Henrikas Danilevičius-Vidmantas (1948 07–1949 04), Aleksas Miliulis-Neptūnas (1949 04–1949 06), Antanas Bakšys-Klajūnas (1949 06–1951 08), Krizostomas Labanauskas-Justas (1951 08–1952 05), Povilas Morkūnas-Rimantas (1952 05–1953 06). Paskutiniai Kęstučio apygardos partizanai žuvo 1959 m. (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.).
Partizanų perlaidojimo programa
Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, Rietavo kapinės
- 10.00 val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių garbės sargyba Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje
- 11.30 val. Gedulinga choro kompozicija
- 11.50 val. Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės vainiko padėjimas
- 12.00 val. Šv. Mišios už žuvusius Lietuvos partizanus Rietavo šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje
- 13.00 val. Atsisveikinimo kalbos
- 13.30 val. Lietuvos partizanų palaikų išnešimas iš bažnyčios
- 14.00 val. Laidotuvių procesijos atvykimas į Rietavo miesto kapines, Valstybinių vėliavų sulankstymas ir perdavimas artimiesiems, religinių apeigų atlikimas
- 14.30 val. Perlaidojimo iškilmių pabaiga
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą