Rimantas Sinkevičius apie atsistatydinimą: neatmetu visų galimų apsisprendimų

"Neatmetu svarstymo visais aspektais, bet norėčiau turėti ir žinoti daugiau detalių", - penktadienį Vyriausybėje klausiamas, ar viską atliko ir gali toliau eiti pareigas, atsakė ministras.

Pasak susisiekimo ministro, "An-2" nelaimė nagrinėta dviem požiūriais: kodėl lėktuvas nukrito bei gelbėjimo ir avarijos likvidavimo darbų eiga.

"Kadangi ministerijos sudėtyje vis dar yra katastrofų ir avarijų tyrimo skyrius, tai yra būtina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių lėktuvas nėrė į jūrą. Tam reikalingas ir orlaivio iškėlimas, kad būtų nustatytos tikrosios priežastys, ir kad iš to būtų padarytos išvados, kad būtų atliktas prevencinis darbas, techninis, jeigu reikalinga, įstatymų leidybos prasme, jei reikalingos korekcijos. Tai, kai paaiškės daugiau detalių, aš, žinoma, neatmetu visų galimų apsisprendimų", - teigė ministras.

Susisiekimo ministras pakartojo, kad šeštadienį 16.20 val. skrydžių valdymo centras kontaktavo su "An-2" pilotais, šie informavo, kad po valandos planuoja nusileisti Klaipėdoje. Toliau esą ryšys nebuvo palaikomas, nes nebuvo atsakoma į skrydžio valdymo centro bandymus susisiekti su pilotais. 17.20 val. lėktuvui nenusileidus, skrydžių valdymo centras pradėjo paiešką - galbūt jis nusileido gretimuose oro uostuose. Pagal tarptautinius aktus paieška trunka 30 min. o vėliau informacija, kad lėktuvas nerastas artimiausiuose oro uostuose ir neatskrido į numatytą oro uostą, buvo perduota Aeronautikos koordinaciniam centrui. Skaičiuojama, kad centras dar užgaišo 19-20 min. siekdamas išsiaiškinti galimas lėktuvo avarijos koordinates, vėliau informacija perduota Karinių pajėgų jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui.

"Nuo to laiko gelbėjimo operacija pradėta. Iš pradžių, iki vidurnakčio, jai vadovavo vis tas pats Aeronautikos gelbėjimo centras, paskui vadovavimą perėmė jau Karinių jūrų pajėgų gelbėjimo koordinavimo centras", - nurodė R. Sinkevičius.

Pasak R. Sinkevičiaus, švedai tikslių "An-2" koordinačių neperdavė iš karto, kai tik Lietuva paprašė, o tik sekmadienio ryte, nes šie duomenys yra slapti, esą tai daryta nenorint viešinti karinių paslapčių. Lietuvos radarai - nei kariniai, nei civiliniai - "An-2" nematė. Tai, pasak ministro, normalu, nes yra tam tikros oro erdvės nekontroliuojamos zonos, kai lėktuvas yra žemame aukštyje ir toli nuo radaro (šiuo atveju - už 97 jūrmylių).

Krašto apsaugos ar susisiekimo ministro atsakomybės klausimą iškėlė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Apie asmeninę atsakomybę kalbėjo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.