Rimkai - tiksinti ekologinė bomba.

"Vakarų eksprese" jau buvo rašyta, kad didžioji dalis Rimkų gyventojų naudojasi ne buitinių nuotekų tinklais, o aplinkosauginių reikalavimų neatitinkančiomis autonominėmis nuotekų duobėmis.
Nuotekos iš šių duobių patenka į gruntinius ar atvirus vandenis. Dėl to gyvenvietėje yra susidariusios antisanitarinės sąlygos ir yra galimybė kilti dizenterijos protrūkiui.
Aplinkosaugininkai, kuriems privalu kontroliuoti kaip laikomasi aplinkosauginių reikalavimų, rimtai šia problema žada užsiimti tik pasibaigus atostogoms.
Tačiau jau ir dabar jie abejoja, ar ši problema yra išsprendžiama, nes daugelis Rimkų gyventojų gyvena nepasiturinčiai, tad baudos situacijos nepakeis.

Kur dingsta nuotekos?

Vykdant aplinkosauginį projektą, už 12 mln. litų Labrenciškių ir Rimkų gyvenvietėse prieš porą metų buvo nutiesti vandentiekio ir ūkinių nuotekų tinklai. Tąkart Rimkuose paklota 3,5 km vandentiekio ir 3,7 km ūkinių nuotekų tinklų.
Tinklus buvo prašę pakloti ir patys Rimkų gyventojai. Tačiau kai buvo sudarytos visos sąlygos maudytis vonioje bei naudotis civilizuotais tualetais, norinčiųjų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų atsirado vos keletas. Nuo 2002 metų pradžios prie 87 nutiestų vandentiekio įvadų prisijungė tik 17 šeimų. Tačiau 6 iš jų netrukus pareikalavo, kad jų namai būtų atjungti nuo bendros sistemos.
Tokią situaciją lemia tai, kad gyventojai nenori, arba negali mokėti nei už suteiktas paslaugas, nei už tinklų paklojimą jų žemėje. Vandentiekio ir kanalizacijos įvedimas į namą gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
Vadinasi, Rimkuose yra apie 70 namų, kuriuose gyvenantys žmonės nesinaudoja nei vandentiekio, nei nuotekų tinklais. Tokie žmonės yra priversti arba pirkti geriamą vandenį parduotuvėse, arba jį semti iš Rimkuose esančių 5 vandens kolonėlių. Paėmę jų vandens mėginius Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai neseniai nustatė, kad šio vandens užterštumas įvairiais mikrobais net 3 kartus viršija leistiną normą.
Galima daryti prielaidą, kad viename name gyvena bent trys žmonės. Vadinasi, Rimkuose yra apie 200 vandentiekiu ir kanalizacijos tinklais nesinaudojančių žmonių.
Remiantis Europos Sąjungos institucijų atliktais skaičiavimais, paprastai vienas žmogus per mėnesį sunaudoja vidutiniškai 3,3 kubinius metrus vandens. Tokiu atveju Rimkuose kas mėnesį į sovietmečiu įrengtas ir aplinkosauginių reikalavimų neatitinkančias išgriebimo duobes patenka apie 500-600 kubinių metrų nuotekų. Šis vanduo vienaip ar kitaip prasismelkia į gruntinius arba paviršinius vandenis.
Nuotekos iš išgriebimo duobių turi būti periodiškai išsiurbiamos ir išvežamos. Ši paslauga kainuoja papildomai. Tad visai realu, kad gyventojai taupydami pinigus yra įsirengę nutekėjimo kanalus iš nuotekų duobių į lietaus vandens surinkimo griovius, o melioracijos sistema yra tokia, kad kur bebūtų iškasti grioviai, iš jų vanduo vis tiek nuteka į atvirus vandens telkinius.
Tą patvirtina ir praėjusią žiemą įvykęs incidentas, kai Rimkuose patvino fekalijomis ir įvairiomis šiukšlėmis užsikimšę grioviai. Beje, karštą vasaros diena dėl fekalijų smarvės pro šiuos griovius praeiti neįmanoma.
Būtent netvarkinga nuotekų sistema ir galėjo tapti viena pagrindinių vandens kolonėlių užteršimo priežastimi.

Netiki bausmių efektyvumu

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Regina Grybienė negalėjo pasakyti, kiek Rimkų gyventojų buvo pastaruoju metu nubausti dėl netvarkingų nuotekų, kuriomis teršiama aplinka.
Ji tik paminėjo atvejį, kuomet šių metų balandžio mėnesį Priekulėje, 18 Turgaus gatvėje esančio namo gyventojų buvo nubausti 200 litų baudomis dėl aplinkos teršimo nuotekomis. Taip pat visiems jiems buvo pateiktas ieškinys atlyginti gamtai padarytą 1809 litų žalą.
Jei Rimkų gyventojai nenori naudotis kanalizacijos tinklais, jie privalo turėti specifinius reikalavimus (kietas dugnas, kad skysčiai nepersisunktų per jį ir kt.) atitinkančias išgriebimo duobes. KRAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Balionis teigė neprisimenantis, kad pastaraisiais metais iš miesto Savivaldybės būtų buvęs gautas prašymas dėl reikalavimų sąvado tokiai duobei įrengti pateikimo.
"Gyventojai, norintys įsirengti tokią duobę, visų pirma turi kreiptis į miesto Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių, kuris atsiunčia mums ir kitoms institucijoms prašymus dėl išgriebimo duobei būtinų reikalavimų pateikimo. Pastaraisiais metais neteikėme nė vieno reikalavimų sąrašo Rimkų gyventojams. Tokius sąvadus teikėme Savivaldybei, kai į ją kreipėsi Labrenciškėse, Tauralaukyje esančių ar naujai statomų namų šeimininkai", - sakė V. Balionis.
Pasak jo, gali būti, kad tokių duobių jau buvo įrengta ir po Nepriklausomybės paskelbimo, bet tada prašymai jau buvo teikiami Klaipėdos rajono savivaldybei, nes Rimkai nebuvo prijungti prie uostamiesčio, ir kiek tokių duobių buvo įrengta (jei išvis buvo įrengta) pasakyti yra labai sunku.
Priimant eksploatuoti tokių objektus, kaip išgriebimo duobės, dalyvauja Klaipėdos miesto Aplinkos apsaugos agentūros (KMAAA) specialistai. Šios agentūros vyr. inspektorė Irena Žemgulienė patvirtino, kad KMAAA specialistai pastaraisiais metais tokiose procedūrose Rimkuose nedalyvavo.
"Mes žinome, kad Rimkai - tai didžiulė aplinkosauginė problema. Jau yra sudaryti šio miesto pakraščio gyventojų, neprisijungusių prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, sąrašai. Tik grįš iš atostogų šią problemą kuruojantis specialistas, mes imsimės griežtų priemonių. Kviesimės policijos, "Klaipėdos vandens" atstovus ir darysime patikrinimus. Bet vargu, ar tai padės. Mes galime skirti baudas, tačiau juk daugelio Rimkų gyventojų finansinė padėtis nėra pati geriausia, ką iš jų išreikalausi", - sakė I. Žemgulienė.
Pasak inspektorės, geriausia išeitis šioje situacijoje, ko gero, būtų, jei vandentiekio ir kanalizacijos tinklų tiesimą į individualius namus finansuotų miesto Savivaldybė ar būtų rastas panašus sprendimas.

Turi gelbėtis patys

Jei miesto Savivaldybė nuspręstų finansuoti vandentiekio ar bent kanalizacijos tinklų tiesimą į individualius Rimkų gyvenvietės namus, vargu ar būtų tai teisinga mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
Toks Savivaldybės sprendimas prilygtų situacijai, kuomet, tarkim, neturintis pinigų ar noro įsivesti kanalizacijos tinklų Jonas ateina pas kaimyną Petrą ir reikalauja, kad šis savomis lėšomis finansuotų kaimynui kanalizacijos tinklų įvedimo darbus.
Šioje situacijoje Rimkų gyventojams negali pagelbėti ir AB "Klaipėdos vanduo". Mat gyventojams išsimokėtinai įvesti kanalizacijos tinklus šiai valstybinei įmonei draudžia įstatymai.
Akivaizdu, kad Rimkų gyventojai, spaudžiami atitinkamų institucijų, turi patys spręsti šią problemą, nes kitaip Klaipėdos pakraštyje neišvengiamai sprogs ekologine bomba, kuri jau pradėjo tiksėti.