Jis abejoja, kad ši LRT taryba yra pajėgi išrinkti nepriklausomą ir tautai atstovausiančią asmenybę. R.Paksas savo kailiu patyrė, ką reiškia būti neobjektyvios televizijos manipuliacijų auka.
- Kokią televiziją šiandien matote ir kokią norėtumėte matyti?
- Televiziją norėčiau matyti kaip žmonių lūkesčių ir tautos kūrybinių galių sklaidos veidrodį, kuriame atsispindėtų mūsų kultūrinis savitumas, nacionalinės vertybės ir tradicijos. Antras dalykas - norėčiau matyti ją kaip objektyvią visuomenės informavimo priemonę, kurioje objektyviai atsispindėtų dabarties įvykiai ir pasaulio raidos procesai. Trečias dalykas - norėčiau ją matyti kaip švietėjišką jaunimo ugdymo priemonę. Deja, šiandien ji yra virtusi primityviu propagandos ruporu, kuriame nėra vietos jokiai alternatyvai. Šiandien televizija yra tarsi dar viena valstybės užvaldymo forma, kuri viena kryptimi veikia visuomeninę sąmonę, mūsų mintis, nuolat nuo ryto iki vakaro transliuodama globalistinės ideologijos padiktuotą vaizdinį. Daugelis dar turbūt prisimena iš praeities kalbančias propagandistų galvas, nuo kurių nebuvo kur pasislėpti. Dabar mes vėl esame priversti matyti gana siaurą išrinktųjų ratą, kuris yra uzurpavęs televizijos eterį. Šiandien beveik negirdime esminės valdžios kritikos, nematome asmenybių, kurios neatitinka globalistinės ideologijos suformuotos matricos formatų. Todėl ir šitas konkursas, kuris dabar yra imituojamas (LRT vadovo postui užimti - red.past.) ir kurio nedrįsčiau net pavadinti konkursu, yra tik bandymas pratęsti tokią tautos gyvybines galias pakertančią politiką.
- Konkursas situacijos nepakeis į gerąją pusę?
- Netikiu, kad ta pati taryba galėtų ką nors pakeisti. Ji yra sistemos dalis. Kad televizija pasikeistų, turi rastis politinė valia, reikia sukurti tikrai nepriklausomą ir politiniams interesams nepaveikų nacionalinį transliuotoją. Ji turėtų jautriai ir sąžiningai reflektuoti dabartinę visuomenės situaciją, atspindėti jos problemas ir lūkesčius. Televizija turi būti atvira visiems visuomenės nariams, kad joje matytume ir inžinierių, ir paprastą darbininką, ir mokytoją, ir bibliotekininką. Dabar turime tik isteblišmento propagandos ruporą. Kažkada vienas amerikiečių politikas sąvoką „propaganda“ pakeitė į „public relations“ (viešieji ryšiai). Dabar matome sugrįžusią buvusią šios sąvokos prasmę. Propaganda yra baisus įrankis tų žmonių rankose, kurie siekia galutinai užvaldyti, galbūt net sunaikinti mūsų valstybę.
- Buvo metas, kai jūs televizijoje buvote vienas iš nuolatinių svečių, jus puldavo iš visų pusių. Kaip jautėtės patekęs į tokią situaciją?
- Nėra sudėtinga būti televizijoje, atsakyti į klausimus taip, kaip tau iš tiesų atrodo, išsakyti savo nuomonę. Jokių problemų, jei tai yra tiesioginis eteris. Daug blogiau, kai tavo žodžiai yra iškarpomi, sumontuojami, o žmogus parodomas kitoks nei jis iš tikrųjų yra. Atsakant į klausimą, kaip jautiesi, tai dar ir šiandien net pačiam didžiausiam savo priešui (nors visiems esu jau atleidęs) nelinkėčiau pereiti to šešių mėnesių laikotarpio, kokį man teko patirti 2003-2004 perversmo metais. Pamenu, kaip jau pačio to perversmo metu kalbėjausi su žmonėmis, tūkstančiais žmonių, susitikinėdavau su jais rajonuose ir kokios 4-5 nacionalinio kanalo kameros mane filmuodavo, o paskui sumontuodavo taip, kad viskas atrodydavo ne taip, kaip buvo iš tikrųjų. Arba visą dieną dirbdamas, vakare kalbėdamas per kokį susitikimą, pasakai netiksliai kokį nors žodį ar uždedi ne toje vietoje kirtį. Tokių manipuliacijų teko patirti ne vieną...
- Ką daryti, kad būtų kitaip?
- Lietuvos radijas ir televizija turi būti išlaisvinta iš ją uzurpavusių gobalistinės ideologijos apologetų, kurie kėsinasi sunaikinti mūsų tautinę valstybės perspektyvą. Tauta turi rasti savyje ryžto pasipriešinti, kaip kažkada pasipriešino Vytautas Didysis. Tai pradėkime nuo tiesos žodžio. Nuo jo viskas prasidėjo.
Parengta pagal priedą „TV publika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą