Specialiai "Vakarų ekspresui" iš Bukarešto
Septynis kartus daugiau nei Lietuva gyventojų turinti Rumunija demonstruoja ryžtingą ir savotiškai agresyvią užsienio politiką siekiant 2007-aisiais įsilieti į Europos Sąjungą (ES).
Tuo įsitikino ir praėjusią savaitę pirmojo oficialaus vizito į Rumuniją atvykęs mūsų valstybės prezidentas Valdas Adamkus.
Vizito, kuriame dalyvavo ir "Vakarų ekspresas", metu daugiausia dėmesio buvo skirta ne slaptiesiems CŽV kalėjimams ar paukščių gripui Rumunijoje, bet ekonominio bendradarbiavimo perspektyvoms bei politinio klimato tarp abiejų šalių gerinimui.
Būriai apsaugininkų
V. Adamkus oficialaus vizito į Rumuniją kaip valstybės vadovas vyko pirmąjį kartą, ir tai buvo vienas paskutiniųjų Lietuvos prezidento vizitų į užsienį šiais metais.
Prezidento ir delegacijos apsauga buvo tokia griežta, kad aukščiausio rango politikai net nevaikščiojo Rumunijos sostinės Bukarešto gatvėmis. Delegatai tik išlipdavo iš eskorto automobilių, vykdavo į susitikimus ir vėl grįždavo į automobilius.
Prezidentūros darbuotojai "Vakarų ekspresui" pasakojo, kad nedidelių problemų turėjo ir Vadovybės apsaugos departamento vyrai - jie pritrūko simbolinių dovanų kolegoms iš Rumunijos, kurių buvo daugiau nei tikėtasi.
Viso vizito metu sklandė kalbos, kad rumunai labai bijo galimų nesusipratimų ir nelinksmų nuotykių, tačiau vizitas vyko sklandžiai.
Pirmąją apsilankymo dieną V. Adamkus susitiko su Rumunijos prezidentu Trajanu Basesku, kuris iš karto griežtai paneigė gandus apie slaptuosius CŽV kalėjimus Rumunijoje netoli Juodosios jūros.
"Mes neketiname grįžti į Antrojo pasaulinio karo laikus ir taip pakenkti mūsų valstybės stojimui į Europos Sąjungą. Su Lietuva turime daug bendro, nes išgyvenome Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes ir smerkiame sovietinę okupaciją. Drauge su Bulgarija siekiame, kad Europos bendrijoje nebūtume laikomos antrarūšėmis valstybėmis. Mes turime balsą, tačiau kol kas dar neturime balso teisės Europos Sąjungoje, - sakė T. Basesku.
V. Adamkus pabrėžė, kad Lietuva sveikina Rumunijos siekį tapti ES nare bei remia šalies ketinimus prisijungti prie Europos šeimos.
"Nėra saugesnio kelio valstybei, kaip tik demokratiniai procesai. Tikiu, kad kitais metais Rumunijoje įsteigta Lietuvos diplomatinė atstovybė dar labiau paskatins politinį, ekonominį bei kultūrinį abiejų valstybių dialogą", - pabrėžė V. Adamkus.
Mūsų valstybės prezidentas iš Rumunijos susisiekė su Latvijos prezidente Vaira-Vyke Freiberga ir Estijos vadovu Arnoldu Riuiteliu bei aptarė 2007-2013 metų ES biudžeto problematiką.
Baltijos šalys vieningai nepritarė ES finansinės perspektyvos pasiūlymui, kuris yra visiškai nepriimtinas ir neteisingas naujųjų ES narių atžvilgiu. Šią poziciją parėmė ir T. Basesku.
Šansai - neblogi
Rumunijos prezidentas neoficialiai buvo giriamas už ypač ryžtingą siekį vesti šalį į ES.
"Vakarų ekspresui" Lietuvos Prezidentūros atstovai tikino, jog T. Basesku griežtai pasisakė žinantis, kokios yra šalies problemos bei kaip jas spręsti.
Užsienio politikos ekspertai pabrėžė, kad Rumunija turi labai didelius šansus tapti viena įtakingesnių ES narių, kadangi šalis yra didelė, turtinga žaliavomis, joje gyvena per 22 mln. žmonių.
Pažymėtas ir didelis ekonominis potencialas, mat Rumunija yra turtinga tiek ekonominiu, tiek kultūriniu atžvilgiais. Apie tai bylojo Rumunijos prezidentūros, parlamento pastatai, kurių vidus yra pagamintas vien iš aukščiausios rūšies rumuniško marmuro bei granito.
Rumunija įvardyta ir kaip kaimynę Bulgariją lenkianti valstybė užsienio politikos atžvilgiu, mat T. Basesku savo kadencijos metu labai daug keliauja bei susitikinėja su įtakingiausių Vakarų Europos valstybių lyderiais.
Praėjusią savaitę Rumunijoje lankėsi ir JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais - tai buvo antroji aukštos pareigūnės vizitui pasirinkta valstybė Europoje.
Lietuvos Seimas Rumunijos narystės ES sutartį planuoja ratifikuoti jau šiais metais.
V. Adamkus susitiko ir su Rumunijos parlamento bei Vyriausybės vadovais.
Pasigedo protekcijos
Kartu su oficialia Lietuvos politikų delegacija į Rumuniją vyko ir keliasdešimt mūsų šalies verslininkų.
Jie pabrėžė, kad simpatijas Rumunijai kelia pažįstama rinka - ši valstybė ekonominiu atžvilgiu yra panaši į Lietuvą prieš septynetą metų. Todėl verslininkai gali pasinaudoti savo įgyta patirtimi ir mažiau rizikuoti veržiantis į rinką.
UAB "Vilniaus Akropolis" direktorius Mindaugas Marcinkevičius "Vakarų ekspresui" teigė, kad pernai Rumunijoje prekių iš Lietuvos apyvarta siekė apie milijoną litų.
"Balkanų pusiasalio šalyse yra kone "minkščiausia" rinka Europoje. Mes taikomės į vidutinį gyventojų sluoksnį. Šiuo metu Rumunijoje veikia aštuonios mūsų prekybos tinklo parduotuvės, yra planų Bukarešte pastatyti ir "Akropolį". Kliūčių, žinoma, taip pat yra: viena jų - klestinti gatvės prekyba, kurioje viršų ima turkai", - sakė verslininkas.
Anot jo, gatvės prekeiviai bei vadinamieji "kioskininkai" vengia mokėti mokesčius, todėl Rumunijoje ypač gaji šešėlinė ekonomika.
Šalies verslininkams kliuvo ir tai, kad esą mūsų valstybės politikai gana vangiai proteguoja lietuvišką verslą.
"Lietuvos vadovai dar neturi aiškios, konkrečios pozicijos proteguojant lietuvišką verslą. Gal todėl, kad bijoma galimų interpretacijų, tačiau, pavyzdžiui, Vokietijos, Danijos atvejais šių šalių verslo protekcija yra labai ryški", - teigė M. Marcinkevičius.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą