Prieš dvi savaites Rusijos Dūmos narys, Liberalų demokratų frakcijos lyderis ir nuolatinis Rusijos prezidento rinkimų dalyvis Vladimiras Žirinovskis paragino okupuoti Baltijos valstybes. Iš mūsų šalies Užsienio reikalų ministerijos nesulaukta jokios viešai regimos reakcijos. Paskui prasidėjo nemotyvuotai ilgos patikros automobilių su lietuviškais numeriais procedūros Rusijos pasienyje. Lietuva vėl tylėjo. Prieš savaitę oficiali žinyba - Rusijos muitinė - pradėjo išskirtinai Lietuvos vežėjams taikomą krovinių patikrą. Prieš porą dienų Rusijos vartotojų teisių gynimo tarnyba "Rospotrebnadzor" oficialiai paskelbė, kad apriboja kelių Lietuvos įmonių pieno produktų importą.
Lietuviai pagalbos kreipėsi į Europos Komisiją. Ir viskas.
Ar ne pagal panašų scenarijų klostėsi Rusijos santykiai su Gruzija? Iš pradžių tas pats V. Žirinovskis ragino JAV prezidentą Džordžą Bušą (George Busch) pulti ne Iraką, o kartu su Rusija smogti Tbilisiui. Paskui Rusija pradėjo taikyti embargą gruziniškoms prekėms - vynui ir mineraliniam vandeniui. Galiausiai, 2008-aisiais, okupavo Pietų Osetiją.
PASEKMĖS. Jei diskriminacinė tvarka Rusijos pasienyje užsitęs, nuotolių patirs ir Klaipėdos uostas. ITAR-TASS/SCANPIX nuotr.
Kaip į tokius kaimyninės valstybės veiksmus reaguoja Lietuvos valdžia? Už užsienio politiką atsakinga prezidentė Dalia Grybauskaitė? Vyriausybė?
Nuolankumo politika
Į klausimą, ar prezidentė D. Grybauskaitė, kuri atsakinga už Lietuvos užsienio politiką, ketina inicijuoti kokius nors veiksmus, kad būtų apginti Lietuvos piliečių ir verslininkų interesai Rusijos pasienyje, "Vakarų ekspresas" sulaukė lakoniško Prezidentūros spaudos tarnybos atsakymo: "Prezidentė įpareigojo Vyriausybę imtis visų būtinų veiksmų ginant valstybės ekonominius interesus".
Tačiau nepavyko sužinoti, kokie tie veiksmai. Mat Vyriausybės Spaudos tarnyba į tokį pat klausimą nesugebėjo nieko atsakyti. O Užsienio reikalų ministerija vakar nesugebėjo sukurpti jokio atsakymo.
Tiesa, vakar A. Butkevičius radijo laidoje teigė, kad sugriežtintą Lietuvos vežėjų patikrą pasienyje su Rusija būtų galima vertinti kaip Rusijos ekonominį karą. Tačiau Vyriausybės vadovas tikisi, kad tokia padėtis nesitęs ilgai.
"Aš tikiu, kad blaivas protas nugalės ir jie tikrai taip nesielgs, kitaip tai galima vertinti kaip ekonominį tam tikrą karą", - vakar interviu sakė A. Butkevičius.
Tačiau nei jis, nei Užsienio reikalų ministerija nesvarsto galimybės griebtis atsakomųjų veiksmų prieš Rusijos vežėjus.
Kai kurių apžvalgininkų manymu, Lietuva turi puikų kozirį - Kaliningrado sritį, kurią tiek dujos, tiek elektra pasiekia per Lietuvą. O jei "sugestų" kokia nors transformatorinė pastotė? Arba prasidėtų "planiniai" dujotiekio darbai?
Vežėjai švelnina toną
Tiesa, toną ėmė švelninti ir patys vežėjai. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius palankiai vertino Vyriausybės veiksmus ir sakė, kad rusai esą jau šiek tiek atleido gniaužtus.
"Vyriausybė sureagavo gana greitai. Dabar reikia laukti rezultatų. Nesinori per daug užaštrinti derybų tono, problemą reikia spręsti darbine tvarka. Rusijos rinka yra svarbi ir Lietuvai, ir visai Europos Sąjungai. Taip pat ir Europos bendrija svarbi Rusijai, todėl ji, manau, turi suprasti, kad tokie veiksmai gali būti pragaištingi ir jai pačiai", - svarstė A. Kondrusevičius.
Jo manymu, Rusijos veiksmai Lietuvos vežėjų atžvilgiu atrodo nelogiški, nes griežtai tikrinti kroviniai atsirenkami be aiškios sistemos. Tačiau pastarosiomis dienomis, pasak A. Kondrusevičiaus, situacija sušvelnėjo ir dalis vilkikų patikrinami kur kas greičiau.
"Pirmosiomis dienomis buvo tikrinami absoliučiai visi kroviniai. Šiomis dienomis, palyginti su praėjusia savaite, Rusijos muitinė žymiai švelniau elgiasi. Greitai gendančius produktus dabar apžiūri greitai, nes, kiek žinau, buvo sugadinti pieno ir mėsos produktai. Visiems kitiems kroviniams gilius patikrinimus daro pasirinktinai", - sakė vežėjų atstovas.
Žala ir uostui
Jei tokia tvarka Rusijos pasienyje užsitęs, nuostolių patirs ir Klaipėdos uostas. Uosto direkcijos Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas skaičiuoja, kad jau dabar dalis ekspeditorių ieško galimybių perorientuoti krovinius į Latvijos ar net tos pačios Rusijos uostus.
"Labiausiai tai aktualu konteineriuose gabenamiems ir ro-ro kroviniams. Jie atplukdomi į Klaipėdą, paskui vežami į Rusiją. O ten, kaip žinome, tikrina Lietuvoje pakrautus krovinius. Todėl dalis vežėjų gali palikti Klaipėdos uostą. Jei tokia politika bus vykdoma ilgai, per metus uosto krovos kompanijos gali netekti apie 2 milijonų tonų krovinių", - skaičiavo A. Drungilas.
Tiesa, UAB Klaipėdos konteinerių terminalo pardavimų ir rinkodaros vadovė Irena Čepenko tvirtino nepastebėjusi jokio krovinių sumažėjimo.
"Atvirkščiai. Pastarieji du mėnesiai mums buvo labai geri. Jei vidutiniškai per mėnesį perkrauname 22 tūkstančius TEU, tai jau dabar perkrovėme 15 tūkstančių. Planuojame, kad šį mėnesį galime pasiekti net 24 tūkstančių TEU krovą. Be to, didelė dalis konteinerių iš mūsų išvežami geležinkeliu, o ši transporto priemonė Rusiją pasiekia be trikdžių", - aiškino I. Čepenko.
"Esame civilizuota valstybė"
Andrius KUBILIUS, Seimo opozicijos lyderis
Turėjome pokalbį su ministru Linu Linkevičiumi dėl Lietuvos atsakomųjų veiksmų. Nenoriu smerkti Vyriausybės, šioje situacijoje Vyriausybė ir opozicija turėtų su valdančiąja dauguma veikti išvien. Ar turėtume manipuliuoti tranzito į Kaliningrado sritį sutrikimo galimybėmis? Esame civilizuota valstybė, todėl į neprotingus kaimynų veiksmus neturėtume atsakyti tokiais pat veiksmais. Be to, Lietuva pati viena negali sutramdyti Rusijos žinybų. Tačiau esame Europos Sąjungos narė, todėl turėtume efektyviai išnaudoti šią galią. Vyriausybė šia linkme galėtų dirbti efektyviau ir išnaudoti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai teikiamus pranašumus. Turime matyti naujas taktikas ir strategijas bei formuoti bendrą Europos Sąjungos politiką, kad ateityje išvengtume panašių problemų.
"Nustebino prezidentės elgesys"
Algis KRUPAVIČIUS, Kauno technologijos universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras
Šioje istorijoje nustebino prezidentės Dalios Grybauskaitės elgesys. Ji pasielgė lyg Vladimiras Putinas Rusijoje, kuris paprastai duoda pavedimus atskiriems ministrams ar Vyriausybei spręsti vieną ar kitą klausimą. Tai buvo parodomasis elgesys, skirtas viešiesiems ryšiams. Prezidentė šiuo atveju priešpastatė save Vyriausybei, ministrui pirmininkui. Tačiau vertėtų neužmiršti, kad Lietuva nėra prezidentinė autokratinė, o demokratinė, parlamentinė respublika.
Aišku, pačioje šios istorijos pradžioje viešoje erdvėje trūko informacijos, ką, kur ir kaip daro Vyriausybė, atsakydama į Rusijos veiksmus. Reakcija per Europos Sąjungos institucijas yra teigiamas ir sveikintinas dalykas, tokia taktika pasitvirtina. Užtat grubaus šantažo politika būtų ne pats tinkamiausias dalykas. Įvairius nesutarimus reikia spręsti diplomatiniais būdais. Tačiau derybose, aišku, gali būti išsakomi vienokie ar kitokie argumentai apie galimas grėsmes antrajai pusei.
"Sankcijos suteiktų pretekstą rimtesniam karui"
Nerijus MAČIULIS, banko "Swedbank" Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas
Tikėtina, kad šių ir kitų priemonių, trikdančių Lietuvos eksportą, priežastys yra ne ekonominės. Jų reiktų ieškoti politikos koridoriuose. Ar turėtų Lietuva imtis atsakomųjų veiksmų? Bet kokios Lietuvos sugalvotos ekonominės sankcijos didelės įtakos Rusijos ekonomikai neturėtų, bet suteiktų jai oficialų pretekstą rimtesniam ekonominiam karui. Todėl Lietuva turi pasikliauti Pasaulio prekybos organizacijos ir Europos Komisijos vaidmeniu užtikrinant, kad Rusija nediskriminuos Lietuvos eksportuotojų.
Tapusi Pasaulio prekybos organizacijos nare Rusija turi mažiau galimybių įgyvendinti importo ribojimo politiką, todėl ir taiko netiesiogines, paslėptas priemones. Pavyzdžiui, žaidžia įvairius "nuodugnaus patikrinimo" žaidimus. Kitas instrumentas, dažnai taikytas praeityje, yra neleistinų medžiagų "nustatymas" importuojamoje produkcijoje. Su tokia problema šią vasarą susidūrė didžiausia Ukrainos konditerijos gamintoja, problemų praeityje yra turėję ir Lietuvos gamintojai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą