Rusijos konsulate Klaipėdoje - GRU darbuotojai?

„Didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia ir kels Rusijos Federacijos saugumo ir žvalgybos tarnybos“, - teigiama departamento ataskaitoje.

Dokumente teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybas domina Lietuvos vidaus  ir užsienio politika, ekonomika ir energetika, Lietuvos žvalgybos tarnybos, strateginiai projektai, Lietuvos krašto apsaugos sistema, telekomunikacijų ir kibernetinė infrastruktūra.

Anot ataskaitos, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) ir karinės Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) darbuotojai prisidengdami diplomatų statusu dirba Rusijos ambasadoje, prekybos atstovybėje ir generaliniame konsulate Klaipėdoje.

Rusijos žvalgybos taikiniais ataskaitoje įvardijami valstybės tarnautojai, politikai, kariškiai, žvalgybininkai, verslininkai, žurnalistai, ekonomikos ir politikos ekspertai, perspektyvūs studentai.

VSD ataskaitoje paskelbta nuotrauka, kurioje matyti du vyrai. Po nuotrauka teigiama, kad užfiksuotas Rusijos žvalgybos tarnybos atstovo susitikimas su neįvardijamu Lietuvos politologu.

Ataskaitoje atskirai aprašytas atvejis, kai po diplomato priedanga veikiantis Rusijos žvalgybos darbuotojas Valerijus Katula bandė verbuoti Lietuvos tarnautoją dėl informacijos apie Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

VSD nurodo, kad Lietuvoje veiklą plėsti siekia Rusijos strateginių tyrimų institutas, kuris artimai bendradarbiauja su SVR.

Dokumente rašoma, kad Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) stebi ir bando verbuoti Rusijoje dirbančius Lietuvos diplomatus ir verslininkus.

VSD teigimu, Rusija taip pat aktyviai užsiima kibernetiniu šnipinėjimu. Ataskaitoje teigiama, kad šnipinėjimo programos įdiegiamos į PDF formato priedus prie elektroninių laiškų, taip pat naudojami virusai, kurie į kompiuterį patenka per išorines duomenų laikmenas.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusija sieks aktyviai išnaudoti tautines mažumas, vykdydama tėvynainių programą, ir kurstyti etninę priešpriešą Baltijos valstybėse.

„Artimiausiu laikotarpiu Rusijos fondo finansuojami asmenys ir organizacijos ketina aktyviai ,,kovoti“ prieš tariamus tautinių bendruomenių teisių ,,pažeidimus“ Baltijos valstybėse ir apie juos reguliariai teikti ataskaitas tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms, diskredituoti ir menkinti Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, kurti teigiamą Rusijos ir joje vykstančių procesų įvaizdį“, - perspėja VSD.

Departamento teigimu, į savo politiką Rusija siekia aktyviai įtraukti ir rusakalbį jaunimą.

Ataskaitoje išskiriamos ir rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“. Anot VSD, „jose pateikiamos informacijos turinys Lietuvos užsienio politikos, istorijos, energetikos, tautinių mažumų klausimais atitiko Rusijos viešojoje erdvėje formuotas nuostatas Lietuvos atžvilgiu“.

„Rusijos politines ir ideologines nuostatas Lietuvos visuomenei skleidžia ir tarptautinis žiniasklaidos klubas „Format A - 3“, vadovaujamas „Komsomolskaja pravda“ žurnalistės Galinos Sapožnikovos“, - teigia VSD.

Ataskaitoje rašoma, kad Rusija aktyviai vykdo ir „istorijos politiką“, menkindama prieš sovietų okupaciją kovojusių Lietuvos partizanų įvaizdį, reabilituodama sovietų represinių struktūrų darbuotojus ir formuodama teigiamą Sovietų Sąjungos įvaizdį.

Anot VSD, ir pačioje Rusijoje „bandoma suformuoti Lietuvos kaip fašizmą propaguojančios, rusakalbius skriaudžiančios ir priešiškos Rusijai valstybės įvaizdį“.

VSD nuotraukoje galbūt užfiksuotas politologas V.Volovoj: žmogus į mane panašus

Vadimas Volovojus. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje pateiktoje nuotraukoje galbūt užfiksuotas politologas Vadim Volovoj sutinka, kad nufotografuotas asmuo panašus į jį, tačiau nepatvirtina, kad tai tikrai jis.

"Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad šitoje nuotraukoje yra į mane panašus žmogus. Aš daugiau pasakyti nieko negaliu. Gal kažkaip ta nuotrauka buvo padaryta", - svarstė jis.

Jis teigia, kad jo darbo specifika reikalauja susitikti su įvairių ambasadų darbuotojais ir jis tai daro. Be to, su diplomatais jis teigia bendraujantis ir po darbo.

„Kai kurių pažįstamų turiu, kuriuos jau seniai pažįstu. Jūs tikriausiai žinote, yra tokie žaidimai protmūšiai. Pavyzdžiui, man tenka žaisti komandoje, kurioje yra tiek lietuvių atstovų, tiek aš, tiek ambasadų atstovai - ir ne vien Rusijos", - BNS sakė jis.

Pasak V.Volovoj, profesiniais tikslais jis susitikinėja su įvairių ambasadų darbuotojais.

"Kadangi esu politologas, esu tarptautinių santykių ekspertas, tai mano darbo specifika numato, kad aš susitinku su įvairių ambasadų atstovais: su Estijos, Latvijos, tame tarpe ir Rusijos, Ukrainos. Aš visiškai nesiruošiu slėpti, kad aš bendrauju su diplomatais. Jiems ant kaktos neparašyta, kad vienas ar kitas yra žvalgybos darbuotojas. Be abejo, kadangi VSD viešai ne kartą perspėdavo žmones, kad jie turi būti atsargesni, ypač tokie kaip aš, tai yra tarptautinių santykių ekspertai, kad reikia suprasti, jog Rusijos ambasados atstovai gali būti potencialūs žvalgybos darbuotojai, tai aš, kaip normalus žmogus, ir pakankamai jau patyręs, visada savo pokalbiuose stebiu ir pokalbio dinamiką, ir kas žmones domina", - aiškino jis.

Paklaustas, ar buvo kada nors asmeniškai perspėtas VSD dėl savo susitikimų su Rusijos diplomatais, jis teigė, jog to reikėtų klausti paties departamento.

VSD neatskleidžia Lietuvos politologo, fiksuoto nuotraukoje, tapatybės, tačiau BNS informavo, jog nuotraukoje matomas asmuo buvo ne kartą įspėtas dėl susitikimų su Rusijos ambasados darbuotojais, tačiau įspėjimai "rezultatų nedavė".

Tuo metu V.Volovoj savo ruožtu sakė, kad VSD jį buvo įspėjęs dėl įtartinų ryšių ir šie įspėjimai jam buvo naudingi.

"Jie mane buvo įspėję, kad aš bendraudamas su užsienio diplomatais, ypač iš Rytų, tame tarpe iš Rusijos, būčiau atsargus, nes potencialiai su manimi, kaip su taikiniu, gali bendrauti ar siekti bendrauti Rusijos žvalgybos atstovai. Aš ir pats buvau susivokęs, kad tai gali įvykti, bet kadangi perspėjo, buvo papildomai naudinga. Nes kartais tu gali kažką įtarti, o kai tau pasako, kad čia galbūt yra žmogus, kuris, tikėtina, yra pavojingas, tai visada naudinga, tada tampi tiesiog dar atsargesnis. Aš galėčiau pasakyti, kad kai kurie patarimai, perspėjimai man buvo itin naudingi - aš tiesiog tada nutraukiau bendravimą su šituo žmogumi", - teigė politologas, kuris yra yra laisvai samdomas straipsnių autorius.

V.Volovoj sakė, kad norėtų, jog VSD pateiktų platesnius paaiškinimus dėl ataskaitoje paskelbtos nuotraukos.

"Nuotrauka nėra tiek ryški, kad aš galėčiau pasakyti, kad čia aš. Plius - nėra atskleistos pavardės. Tai aš sąžiningai sakau - žmogus į mane panašus, bet turėčiau žinoti platesnį kontekstą. Aš asmeniškai irgi norėčiau žinoti, kodėl įdėjo šitą nuotrauką, kodėl nepateiktos detalės (...). VSD jeigu žengė A, tai turėtų žengti ir B", - BNS kalbėjo politologas.

Paklaustas, apie ką jis kalbasi susitikęs Rusijos ambasados darbuotojais, V.Volovoj sakė besistengiantis „apeiti politinius kampus“.

„Visiškai pašaliniai pokalbiai. Aš turiu pažįstamų, mes susitinkame praleisti laisvalaikį. Apie kažkokius politinius reikalus tendencingai mes tikrai nekalbame“, - sakė jis ir patikino, kad pinigų už informaciją jam pažįstami iš Rusijos ambasados nėra siūlę.

VSD ataskaitoje sakoma, jog vienas iš Rusijos žvalgybos tarnybos taikomų metodų informacijai rinkti bendravimas su žmonėmis.

„Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai, pasirinkdami konkrečius asmenis (taikinius) atsižvelgia į jų galimybes šiuo metu arba ateityje gauti dominančią informaciją. Taikiniais taip pat pasirenkami asmenys, galintys priimti Rusijai naudingus sprendimus ar skleisti jai naudingą informaciją viešoje erdvėje“, - sako departamentas.

Kaip pagrindiniai Rusijos žvalgybos tarnybų taikiniai Lietuvoje išskiriami valstybinių institucijų tarnautojai, kurių darbas susijęs su užsienio, nacionalinio saugumo ir gynybos politikos sritimis, politikai, savivaldybių vadovai ir administracijų darbuotojai, krašto apsaugos sistemos kariškiai ir tarnautojai, žvalgybos ir teisėsaugos institucijų darbuotojai, verslininkai, palaikantys ryšius su politikais ar aukštas pareigas užimančiais valstybės tarnautojais ar pareigūnais. Taip pat žurnalistai ir kiti viešos nuomonės formuotojai, ekonomikos, politikos ir kitų žvalgybą dominančių sričių ekspertai, perspektyvūs studentai, jaunieji politikai, mokslininkai ir kt.

"Motyvais bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis gali būti: finansiniai interesai (skolos, noras gyventi prabangiai, pelningi verslo sandoriai Rusijoje ir pan.); nusivylimas karjera; kompromituojanti informacija (teisės pažeidimai ir kriminaliniai nusikaltimai, seksualinė orientacija, priklausomybės, problemos šeimoje); simpatijos Rusijai dėl įsitikinimų ar tautybės. Rusijos žvalgybos tarnybos taip pat manipuliuoja tokiais valstybės tarnautojais, kurie bendraudami su Rusijos diplomatais ar kitais oficialiais asmenimis tikisi įgyvendinti savo asmeninius karjeros ar politinius tikslus", - aiškina VSD.

V.Volovoj savo ruožtu teigė nematantis, kuo Rusijos tarnybos jį galėtų motyvuoti bendradarbiauti.

„Vienintelis dalykas, kodėl aš galėčiau būti įdomus Rusijos žvalgybai, yra tai, kad aš esu pagal tautybę rusas. Aš niekada to neslėpiau ir nematau čia problemos. Dėl visų kitų dalykų, aš manau, niekas manęs negalėtų sudominti - aš turiu darbą, aš neturiu šeimoje problemų, jie negalėtų man pasiūlyti kažkokios karjeros, nematau, kuo galima būtų mane užkabinti“, - svarstė jis.