Nusikaltimų pėdsakais
| S. Gaidjurgis jautėsi visiškai nebaudžiamas ir nekaltas. Likus pusantrų metų iki sulaikymo, jis pats kreipėsi į žurnalistus ir skundėsi persekiojamas policijos pareigūnųbe jokios priežasties. |
Vilniaus apygardos teisme tęsiasi Klaipėdos nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinto Sigito Gaidjurgio, jo gaujos narių bei panevėžiečių nusikaltėlių teismas. Vakar teismas nagrinėti vieną iš keliasdešimties gaujos įvykdytų nusikaltimų - Kęstučio Kocho (gim. 1966 m.) ir Artūro Gerulio (gim. 1970 m.) kankinimą bei nužudymą.
Šis, vienas iš daugelio S. Gaidjurgio bylos epizodų, bene geriausiai atspindi klaipėdiečių nusikaltėlių vadeivos žiaurumą, klastingą bei kerštingą charakterį.
Abi aukas, kurios anksčiau buvo minimos kaip S. Gaidjurgiui priešiškų grupuočių atstovai, nusikalstamo pasaulio autoritetas kankino, o tik po to nužudė.
Tokie S. Gaidjurgio veiksmai buvo visiškai netikėti net parankiniams, tačiau Sigitą geriau pažįstantys asmenys įsitikinę, kad tokių neprognozuojamų ir žiaurių sprendimų buvo galima tikėtis. Vienus asmenis jo gauja žudė iš keršto, kitus - norėdama atsikratyti liudytojais, o treti su gyvybe atsisveikindavo dėl menkiausių vadeivos užgaidų.
Surado nuošalią sodybą
Generalinės prokuratūros kaltinamojoje išvadoje teigiama, kad 1997 m. balandį S. Gaidjurgis, manydamas, kad K. Kochas gali kėsintis į jo gyvybę bei yra susijęs su jo draugų žmogžudystėmis, sumanė šį nužudyti.
Apie šį sumanymą jis pasakė gaujai priklausiusiems samdomam žudikui Alvydui Juodriui, asmens sargybiniui Renatui Šadeikiui, Arminui Graužiniui, taip pat garsiesiems panevėžiečiams "tulpiniams" - Virginijui Baltušiui, Sauliui Janoniui ir Vigantui Dačiuliui.
R. Šadeikiui buvo liepta nustatyti, ar K. Kochas gyvena Marijampolėje, o A. Graužiniui - susitikti su juo ir išgalvota dingstimi atvilioti į nurodytą vietą. Panevėžiečių paprašyta Alytaus apylinkėse surasti sodybą, į kurią būtų galima atgabenti ir nužudyti K. Kochą.
Balandžio pabaigoje S. Gaidjurgis atvyko į surastą sodybą. Kitą dieną A. Graužinis jam pranešė, kad K. Kochas atvyks, tačiau ne vienas, o su A. Geruliu. Taip šis pasirašė sau nuosprendį - anot prokurorų, S. Gaidjurgis, A. Juodris ir A. Graužinis nutarė nužudyti ir A. Gerulį.
Baiminosi pabėgimo
Nusikaltimui pasiruošta - gegužės 1 d. S. Gaidjurgis atvyko į vietą, kur A. Graužinis turėjo atvežti abu vyriškius. R. Šadeikiui nurodyta užblokuoti automobilio dureles, kai A. Graužinis atvažiuos su aukomis. A. Juodris R. Šadeikiui įteikė pistoletą "Beretta".
Viskas vyko pagal scenarijų - vidurdienį A. Graužinis, vairuodamas K. Kocho automobilį "Volkswagen Jetta", į pasalos vietą atvežė K. Kochą ir A. Gerulį. Mašinai sustojus, jis kartu su A. Juodriu ir R. Šadeikiu nukreipė ginklus į atvežtuosius.
Nusikaltėliai apsidraudė nuo netikėtumų - jie ne tik aukas surakino antrankiais, tačiau ir jų rankas, ir kojas surišo lipnia juosta.
Atvykus "kolegoms tulpiniams", klaipėdiečiai K. Kochą ir A. Gerulį nusivežė į Jono Burbulio sodybą Lazdijų rajone Paseirės kaime.
Viduramžių egzekucijos
Pasak kaltinamąją išvadą rengusių prokurorų, S. Gaidjurgis, "peržengdamas susitarimo ribas" su kitais nusikaltėliais, kankino K. Kochą ir A. Gerulį. Kitaip sakant, S. Gaidjurgio parankinius jo veiksmai gerokai pribloškė - buvo tikėtasi vyriškius nužudyti, o klaipėdietis autoritetas staiga tapo viduramžių inkvizitoriumi ir aukas žiauriai nukankino.
Prokuratūros atstovų teigimu, S. Gaidjurgis ne tik mušė surištą K. Kochą į galvą ir kitas kūno vietas, bet ir ugnyje įkaitintu žarstekliu degino jo antakius ir pakinklius.
Panašaus likimo nusipelnė ir A. Gerulis - įkaitintas žarsteklis jam buvo įkištas į išeinamąją angą.
Egzekucija truko kelias valandas. Tos pačios dienos vakarą S. Gaidjurgis, anot kaltinamosios išvados, rankomis ir virve pasmaugė K. Kochą ir A. Gerulį.
Aukų kūnai buvo užkasti Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančiame Skuisto miške, kelio Leipalingis-Merkinė pašonėje. Tiesa, nurodytoje vietoje teisėtvarkininkai nužudytų vyriškių nerado. Gali būti, kad vėliau S. Gaidjurgis, mėtydamas pėdas, lavonus užkasė kitoje vietoje. Pasak pareigūnų, taip jis elgdavosi gana dažnai.
Motyvai - įvairūs
Bylos duomenimis, daugelį savo aukų S. Gaidjurgis su bendrininkais nužudė dėl asmeninių nesutarimų, bijodamas galimo susidorojimo, o kitų atsikratė slėpdamas šias žmogžudystes.
Kankinimams ir žudynėms nusikaltėliai naudojo peilius, įkaitintą žarsteklį, šaunamuosius ginklus, kai kurias aukas tiesiog pasmaugdavo. Nužudytųjų palaikai buvo užkasami miškuose, kai kurie jų iki šiol nerasti.
Su S. Gaidjurgio gauja taip pat siejama serija sprogdinimų, kuriais nusikaltėliai siekė pakenkti aukštiems teisėsaugos pareigūnams - buvo tikimasi, kad jie neteks postų, nes triukšmingų sprogdinimų nepavyks atskleisti.
Kodėl vienu iš S. Gaidjurgio taikinių tapo buvęs klaipėdietis K. Kochas?
Nužudė mylimiausią pavaldinį
Atsakymas į šį klausimą greičiausiai slypi vadinamuosiuose 1993-iųjų metų Priekulės įvykiuose.
Tų metų balandžio 27 dieną netoli Priekulės automobilyje VAZ-2108 pistoletu buvo nušauti du S. Gaidjurgio grupuotės nariai Genadijus Bondarevas (gim. 1965 m.) ir Algirdas Dobilas (gim. 1970 m.) bei tuo metu stiprėjusiai Arūno Kubiliaus (gim. 1972 m.) gaujai priklausęs Kęstutis Aužbikavičius (gim. 1971 m.).
Pareigūnai kaip vieną iš versijų pateikė jaunuolių tarpusavio konfliktą - esą jie išžudė vienas kitą, tačiau greičiausiai "razborkėse" dalyvavo daugiau abiejų gaujų narių.
Vienas iš jų buvo taip pat "kubiliniams" priklausęs K. Kochas. Žinoma, kad jis iš įvykio vietos paspruko sunkiasvoriu KAMAZ. Greičiausiai jis ir šaudė iš sunkvežimio kabinos į žiguliuose sėdėjusius "gaidjurginius".
Beje, Basmačiaus pravardę turėjęs A. Dobilas buvo vienas mėgstamiausių S. Gaidjurgio žmonių. Būtent Sigitas, netrukus atsidūręs įvykio vietoje, savo sužeistą pavaldinį ir atvežė į miesto ligoninę. Čia, prie Priimamojo skyriaus durų, A. Dobilas mirė (kito gaujos nario - G. Bondarevo gyvybė užgeso Reanimacijos skyriuje).
Vėliau A. Dobilo pavarde buvo pavadinta viena S. Gaidjurgio aplinkai priskiriama Klaipėdos kavinė.
Išsigando keršto
Po Priekulės įvykių, matyt, baimindamiesi S. Gaidjurgio keršto, A. Kubilius ir aukštas pareigas jo gaujoje ėjęs Arūnas Sakalauskas (gim. 1971 m.) pasislėpė Maskvoje.
Tačiau keli kiti "kubiliniai" mirties neišvengė - vos po mėnesio, gegužės 25 d., Klaipėdoje, Danės gatvėje, sprogus automobiliui "Opel Rekord", žuvo Tomas Kybartas ("Pifas", gim. 1974 m.) ir Egidijus Sanda (gim. 1972 m.).
Porą metų nieko nebuvo girdėti ir apie K. Kochą. Žinodamas ūmų ir kerštingą S. Gaidjurgio būdą, "kubilinių" gaujos narys taip pat dingo iš uostamiesčio ir vengė viešumos.
Tačiau 1995 m. K. Kocho slapstymuisi koją pakišo atsitiktinumas, o tiksliau, operatyvininkus pasiekusi informacija, jog vienoje Alytaus kavinėje planuojama žmogžudystė. "Arui" šturmavus šią kavinę, garsus Dzūkijos banditas Revuckas pamatęs, kad nėra išeities, nusišovė.
Kavinėje buvo sulaikytas ir K. Kochas. Jis sugebėjo įrodyti, kad čia atsidūrė atsitiktinai ir buvo paleistas, tačiau taip jo buvimo vieta tapo žinoma S. Gaidjurgiui. Matyt, nuo tada pajūrio nusikaltėlių vadeiva ir ėmė sekti jo gaujos narių žudiką.
Likimas, o tiksliau, bendrininkai, nepagailėjo vieno susidorojimo su K. Kochu ir A. Geruliu dalyvių - S. Janonio. Jis buvo nužudytas uoliai S. Gaidjurgio pavyzdžiu ėmusių sekti ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių "kolegų" atsikratyti nusprendusių "tulpinių".
Brolis norėjo keršyti?
S. Gaidjurgio akyse ne be nuodėmės buvo ir kartu su K. Kochu nužudytas kitas klaipėdietis - A. Gerulis.
Žinoma, jis buvo nužudytas kaip suplanuotos K. Kocho mirties liudytojas, tačiau įtakos S. Gaidjurgio paskelbtam "nuosprendžiui" galėjo turėti ir tai, kad A. Gerulis priklausė nekenčiamai "kubilinių" gaujai.
Jos nariu vadintas ir jo brolis dvynys Arūnas, anksčiau įtartas automobilių vagystėmis, narkotinių medžiagų, šaudmenų bei suklastotų dokumentų laikymu.
Beje, pastarasis jau po brolio nužudymo įtartas pasikėsinimo į S. Gaidjurgį rengimu. A. Gerulis buvo sulaikytas 1999 m. rugsėjį, nes, įtarta, kartu su kitu buvusiu "kubiliniu", palangiškiu Oktavijumi Balsiavičiumi (gim. 1973 m.) kurorte galėjo rengti pasikėsinimą į tuo metu čia gyvenusį S. Gaidjurgį.
Tąkart teisėtvarkininkams nieko įrodyti nepavyko, nors ir buvo rastas naudoti paruoštas automatas.
17 lavonų ir 9 sprogimai
Iš viso 45 metų S. Gaidjurgis ir šeši jo bendrininkai kaltinami 1996-1998 metais nužudę 17 žmonių Lietuvoje bei Latvijoje, įvykdę 9 sprogdinimus įvairiuose Lietuvos miestuose, grobę ir naikinę svetimą turtą.
S. Gaidjurgis savo kaltės nepripažįsta. Jau pirmajame teismo posėdyje rugpjūčio pradžioje prokurorui skaitant kaltinamąjį aktą, jis dažnai juokėsi pasikeisdamas replikomis su šalia sėdėjusiu A. Graužiniu.
Vėlesniuose posėdžiuose teisiamieji paprašė iš salės išprašyti žiniasklaidos atstovus. Teismas jų prašymo nepatenkino.
S. Gaidjurgis kartu su 30-mečiu R. Šadeikiu ir 34 metų gaujos nariu Artūru Damkumi buvo sulaikytas 2001-ųjų rugsėjį, sučiuptas ir A. Juodrio sūnus 25 metų Benas.
Praėjus kelioms savaitėms po suėmimo, R. Šadeikis pradėjo duoti parodymus pareigūnams, vėliau prabilo ir kiti gaujos nariai. Apie kai kuriuos nusikaltimus pareigūnams buvo papasakojęs Panevėžio "tulpinių" gaujos narys V. Baltušis, už įvairius nusikaltimus pernai nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Tomas GUKAUSKAS

Rašyti komentarą